Po sudėtingos plastinės operacijos studentė džiaugiasi ne tik nauju atvaizdu

Vilnietė Diana Nečitailo (25 m.) jau susidraugavo su veidrodžiais. Anksčiau mergina gūždavosi dėl savo atvaizdo, o po operacijos, pakeitusios veidą, dar ilgai negalėjo atsižiūrėti ir vis svarstė: „Ar tai tikrai aš?” Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentei buvo atlikta operacija, kuria buvo išspręstos dvi problemos – ne tik sulyginti abu žandikauliai, bet ir išgydyta nuo knarkimo, tiksliau – miego sutrikimo.

Diana buvo keturiolikos, kai pastebėjo, kad veidui augant viena dalis nesivysto. Apatinis žandikaulis liko mažas. Užaugęs ir labiau atsikišęs viršutinis žandikaulis tai dar labiau išryškino.

Paauglė gal ir nebūtų į tai atkreipusi dėmesio, jeigu ne patyčios.

„Kur pametei žandikaulį?” – replikas mėtė ne tik bendramoksliai. Netgi pirmąkart Dianą matantys žmonės nutaisydavo pašaipias grimasas.

„Iš pradžių maniau, gal susireikšminu, gal ne iš manęs juokiasi? Vėliau supratau, kad aplinkiniai mato mano problemą ir jiems ji juokinga.

Pamažu užsidariau savyje. Pradėjau gėdytis, kompleksuoti. Augo nepasitenkinimas viskuo, pirmiausia – savimi”, – pasakojo Diana.

Vilnietė apsilankė pas ortodontę, ši jai ant dantų uždėjo kabes, bet Dianos sąkandis buvo netaisyklingas dėl nevienodo dydžio žandikaulių, todėl vien kabėmis to nebuvo galima ištaisyti.

Apie galimą pagalbą D. Nečitailo sužinojo atsitiktinai – vienas sutiktas medikas patarė jai kreiptis į žandikaulių chirurgą. Diana susirado vilniečio Simono Grybausko kontaktus.

„Vos mane išvydęs jis jau žinojo, kas man yra, kaip tai gydyti”, – pasakojo Diana, tuomet jau studijavusi Vilniaus universitete.

Apatinis Dianos žandikaulis buvo trumpesnis. Po operacijos jos veidas tapo harmoningas.

Kad gydymas truks keletą metų, merginą išgąsdino – ji tikėjosi, kad bus padaryta operacija, ir ji būsianti laisva. Todėl labai nusiminė, net supyko, kad dar ilgai reikės tverti patyčias.

„Tuomet vengiau žmonių, netgi jų bijojau. Niekas su manimi nedraugavo – manau, dėl mano išvaizdos. Kartais tiesiai rėždavo, kad esu negraži ar net baisi”, – prisiminė D. Nečitailo.

Mergina neslėpė: nepakeldama įtampos ji net bandė žudytis. Ji buvo išgelbėta.

Bet laikas greitai bėgo, ir parengiamasis etapas baigėsi. Pernykštę kovo 21-ąją Diana prisimins visą gyvenimą – operacijos diena jai tapo antruoju gimtadieniu. Tiesa, džiaugsmas ją užplūdo ne iš karto.

„Nors buvau įspėta, kad trys dienos po operacijos bus sunkios, net neįtariau, kad tokios sunkios. Veidas buvo nusėtas mėlynėmis, akys – užtinusios, kamavo skausmas. Kartais rodėsi, kad mirsiu, – tokio skausmo niekad nebuvau patyrusi”, – pasakojo mergina.

Tačiau ilgainiui patinimai atslūgo, skausmas liovėsi, ir praėjus gal trims mėnesiams Diana veidrodyje išvydo save visai kitokią.

„Ilgai apžiūrinėdavau save veidrodyje galvodama, kad esu nebe tokia, kokia anksčiau, kad prasideda kitas gyvenimo etapas. Svarsčiau, ar mane priims kiti? Tik pirmiau man reikėjo pačiai suvokti savo pokyčius.

Tikėjausi, kad po operacijos bus geriau. Bet kad bus taip gerai – nelaukiau. Rezultatas pranoko visus lūkesčius”, – džiaugėsi vilnietė studentė.

Po operacijos pasikeitė ne tik jos išvaizda. Diana pagaliau išsimiega.

Iki operacijos mergina naktį nepailsėdavo, nors miegodavo ilgai. Kartais net atsikėlusi dvyliktą dienos ji vis tiek jausdavosi pavargusi.

Vilnietė dieną būdavo išsiblaškiusi, nuolat žiovaudavo, jai būdavo sunku sukaupti dėmesį.

„Net nesupratau, kad dėl to taip pat kalta žandikaulio problema. Gydytojas S.Grybauskas man išaiškino, kad dėl to naktį knarkiu, neišsimiegu, todėl dieną jaučiuosi pavargusi. Tuomet supratau, kodėl man buvo taip sunku mokytis”, – pasakojo D. Nečitailo.

Be žandikaulio patologijos, jai buvo diagnozuota ir obstrukcinė miego apnėja. Tai būklė, kai miegant kvėpavimas trumpam sustoja.

„Po operacijos mama pastebėjo, kad nustojau knarkti. Iki tol knarkdavau kaip vyras”, – šyptelėjo Diana.

Vilnietė dabar šypsosi ir aplinkiniams, nes daug labiau pasitiki savimi. Nori visur lankytis, dalyvauti – jaučiasi taip, tarsi būtų gimusi kita Diana, ilgai slypėjusi po kiautu.

Ji planuoja baigti lietuvių kalbos ir filologijos studijas, tada vykti į Angliją lavinti anglų kalbos. Po to vėl stoti mokytis – vilnietė įgavo tiek drąsos, kad ėmė svajoti apie aktorystę.

„Aktoriui labai svarbu veidas. Man tai jau ne kliūtis”, – tikino studentė.

Kitus jaunus žmones, kuriuos kamuoja panaši problema, ji ragina nebijoti operacijos ir nesikankinti – tai kenkia ir sielai, ir sveikatai.

„Aš pati jaučiausi atstumta, nepriimtina, susigūžusi. Bet visuomet norėjau ištrūkti iš to kiauto.

Gal ir banalu taip sakyti, bet tai, ką man teko patirti, manęs nenužudė, o užgrūdino”, – kalbėjo D. Nečitailo.

Dabar vilnietei nesvarbu, ką apie ją mano kiti. Jeigu kas norėtų ją užgauti, nebūtų lengva tai padaryti.

„Žinau, kad neturiu dėl ko kompleksuoti. Esu realistė, matau pasaulį tokį, koks jis yra, ir kartais jis nedžiugina. Bet dabar tiesiog žinau, ko iš jo galima tikėtis”, – sakė D. Nečitailo.

Patologiją, kai vienas žandikaulis yra mažesnis už kitą, šalyje turi maždaug penktadalis žmonių.

„Jeigu kalbėtume apie vieną už kitą trumpesnes kojas, visi suprastų, kad tai kenkia ne tik eisenai, bet ir stuburui, visam organizmui. Bet kai skiriasi žandikauliai, dažnas nemano, kad tai – problema”, – sakė veido ir žandikaulių chirurgas S.Grybauskas.

Ortognatines operacijas, kurių metu sulyginami nevienodi žandikauliai, jis atlieka nuo 2003 metų, per tą laiką operavo maždaug 600 žmonių.

Ne visų žandikauliai taip ryškiai skiriasi kaip Dianos – apatinis jos žandikaulis buvo 25 milimetrais trumpesnis. Kai jis būna 3 centimetrais trumpesnis, smakro faktiškai nematyti – apatinė lūpa pereina į kaklą.

Dažniausiai žandikaulių skirtumai būna ne tokie ryškūs.

Tačiau tai ne tik estetinė problema. Net dėl nedidelės deformacijos sparčiau dyla dantys, be to, prireikus protezuoti dantis gydytojui tenka gerokai pasukti galvą, kaip tai padaryti.

Kai nesutampa žandikaulių dydis, žmonės nesukanda dantų – negali atkąsti ar sukramtyti maisto, dėl to kenčia virškinimo sistema. Ir šiuo atveju vien ortodontinis gydymas nebepadeda – prireikia chirurgų pagalbos.

„Operacijos tikslas – abu žandikaulius įtvirtinti naujoje padėtyje.

Kadangi dėl to pasikeičia ir veidas, būtina iš anksto numatyti ne tik žandikaulių padėtį, bet ir tai, kaip žmogus atrodys po operacijos. Atliekami sudėtingi matematiniai skaičiavimai, tariamasi su ortodontais, kitais specialistais”, – aiškino S.Grybauskas.

Tad planavimas – pati sunkiausia dalis. Pasirengimas atima daug laiko, todėl chirurgai per metus atlieka 100 tokių operacijų – fiziškai sunku operuoti daugiau žmonių.

Po operacijos pacientų gyvenimas pasikeičia – sąkandis tampa normalus, veidas – harmoningas, o svarbiausia – žmonės įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos bendrauti.

Dianą ruošiant operacijai labai prisidėjo ortodontė Dalia Latkauskienė – ji reguliavo dantų formą kabėmis dvejus metus iki operacijos ir daugiau nei pusę metų po jos.

Žandikaulių operacijos atliekamos ir dėl kitos priežasties – kai kamuoja obstrukcinė miego apnėja.

Apie tai – pokalbis su veido ir žandikaulių chirurgu Dainiumi Razukevičiumi.

– Kas yra miego apnėja? Kaip ją atpažinti?

– Miego apnėja – tai kvėpavimo sustojimas naktį. Jeigu kvėpavimas sustoja užkritus minkštiesiems kvėpavimo takų audiniams, tai vadinamoji obstrukcinė miego apnėja.

Ši būklė kamuoja 8 proc. vyrų, 2 proc. moterų ir tiek pat vaikų, bet 80–90 proc. jų ši būklė nėra diagnozuota.

Vienas požymių – stiprus knarkimas. Atrodytų, dėl to kenčia tiktai paciento partneris, tačiau iš tikrųjų tai kenkia ir pačiam žmogui – jis neišsimiega.                

Kitas požymis – nuolatinis mieguistumas dieną. Žmogus gali miegoti ir 7, ir 8 valandas per parą, bet vis tiek jaučiasi mieguistas. Net ryte atsikėlęs nori miego, nes miegodamas nepailsi.

– Kodėl? Jeigu miegi, kodėl nepailsi?                                                                 
                                                                                                                                

– Miego apnėja – tai būklė, kai kvėpavimas sustoja dešimčiai ir daugiau sekundžių.

Jeigu būna iki 5 tokių pauzių per valandą – dar nieko. Bet yra žmonių, kuriems kvėpavimas sustoja 10, 20, 30 kartų per valandą.

Pabandykite 20 sekundžių nekvėpuoti ir padarykite 20 tokių pauzių per valandą – suprasite, kaip jaučiasi žmogus, kurį kamuoja miego apnėja.

Žmogus pailsi giliojo miego fazės metu – tada organizmas atsipalaiduoja, krinta raumenų tonusas.

Bet jeigu žmogaus kvėpavimo takai yra susiaurėję, minkštieji audiniai užkrinta ir užtveria kelią orui.

Tada suveikia savisaugos mechanizmas: negaudamas deguonies organizmas budinasi – iš giliosios fazės grįžta į paviršinę, kad žmogus įkvėptų oro. Žmogus neprabunda, tačiau ir nepailsi, nes beveik nepabūna giliojo miego fazėje.

– Ar ši būklė sutrikdo tiktai žmogaus poilsį?

– Iš tikrųjų miego apnėjos padariniai daug skaudesni – dėl jos didėja kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas, širdis gali net sustoti. Miegantį žmogų gali ištikti mirtis.

Amerikiečių medikų duomenimis, dėl obstrukcinės miego apnėjos įvyksta ketvirtadalis avarijų.

Ši būklė lemia ir depresiją, neproduktyvų darbą, sutrikdo mokymąsi, pridaro daug bėdų. Tačiau ne visada suprantama jų priežastis.

– Kaip galima padėti? Turbūt neskubama visų operuoti?

– Yra įvairių pagalbos metodų, todėl atsižvelgiama į miego apnėjos priežastį.

Jeigu ji kamuoja dėl didelio antsvorio, siūloma mažinti svorį.

Kai žmogus serga lengvos formos obstrukcine miego apnėja ir ji kamuoja tiktai gulint ant nugaros, bandoma įpratinti miegoti ant šono. Į pižamos nugarą įsiuvami teniso kamuoliukai, todėl žmogui tiesiog nepatogu miegoti ant nugaros – jis verčiasi ant šono.

Gerų rezultatų pasiekiama taikant teigiamo oro slėgio aparatą. Nakčiai ant veido dedama speciali kaukė, ji vamzdeliu sujungiama su šiuo aparatu, o jis tam tikru slėgiu pučia orą į kvėpavimo takus ir neleidžia jiems subliūkšti.

Kad būtų pasiektas efektas, šį aparatą būtina naudoti ne mažiau kaip 4,5 valandos per naktį ir tai daryti kasnakt – ir namuose, ir svečiuose, ir kelionėje.

Tai tikrai efektyvus metodas, tačiau bėda ta, kad jį toleruoja tik apie 45 proc. pacientų.

Tik tuomet, kai nepadeda visos šios priemonės, taikomas chirurginis gydymo metodas.

Vienais atvejais gali užtekti nesudėtingos operacijos, kurią atlieka ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai, kitais atvejais, norint praplėsti kvėpavimo takus, tenka koreguoti žandikaulių padėtį.

– Kuo skiriasi šios operacijos?

– Pirmuoju atveju šalinama dalis minkštųjų kvėpavimo takų audinių. Po operacijos žmogus kvėpuoja laisviau, miegant šie audiniai jam nebesukrinta.

Per ortognatinę žandikaulių operaciją minkštieji audiniai net neliečiami – pirmyn pastūmus žandikaulius kvėpavimo takai praplatėja 3–4 kartus.

Šiuo atveju intervencija didesnė, bet gydymo rezultatai ilgalaikiai, visam gyvenimui. Šios operacijos sėkmė – 95–100 proc. Tik tiek, kad ne visada verta jos griebtis ar ja pradėti gydymą.

Jei žmogaus sąkandis ir žandikauliai – normalūs, turime praplėsti kvėpavimo takus, tačiau išsaugoti veido profilį. Todėl operacija ilgai planuojama, jai kruopščiai ruošiamasi.

O tokiais atvejais kaip Dianos, kai yra ir žandikaulio deformacija, operacija išsprendžia dvi problemas – ir žandikaulio, ir miego apnėjos.

Šaltinis: www.lrytas.lt

http://www.lrytas.lt/-13325216981330281147-p4-po-sud%C4%97tingos-plastin%C4%97s-operacijos-student%C4%97-d%C5%BEiaugiasi-ne-tik-nauju-atvaizdu.htm