Kompiuterinė tomografija odontologijoje

Straipsnis iš OdontologijaWiki.

Jump to: navigation, search

Kompiuterinė tomografija odontologijoje nėra plačiai paplitusi dėl sunkaus kompiuterinių tomografų prieinamumo, gana didelės tyrimo kainos bei sąlyginai didelės apšvitos (jei naudojamas medicininis KT).

Turinys

Kompiuterinės tomogramos analizavimo principai

Itin svarbu suprasti, jog kompiuterinės tomografijos metu gaunamas neiškraipytas (skirtingai nei dentalinės rentgenografijos) vaizdas, kuris gali būti nagrinėjamas trijose vienas kitai statmenose plokštumose arba bet kurioje norimoje plokštumoje. Tomografas tyrimo metu daro didelį kiekį vienas po kito einančių aksialinių pjūvių, iš kurių kompiuterinė programa modeliuoja visus kitus norimus pjuvius (paprastai sagitalinį ir vertikalinį).

Kompiuterinės tomogramos metu gauta informacija gydytojui gali būti pateikta arba skaitmeniniu pavidalu, kuomet jos analizavimui reikia kompiuterio ir specialios programos, arba didelių skaidrių pavidalu, kuomet analizei nereikia jokių papildomų įrenginių.

Kompiuterinė tomograma eFilm medicininių vaizdų analizavimo programoje
Enlarge
Kompiuterinė tomograma eFilm medicininių vaizdų analizavimo programoje

Kompiuterinės tomogramos analizavimas kompiuterio pagalba

Skaitmeniniu būdu pateikta kompiuterinė tomograma, yra gerokai informatyvesnė ir interaktyvesnė, nei pateikta ant skaidrių. Tomogramai analizuoti reikalinga speciali programa, nors atskirus aksialinius pjūvius galima peržiūrėti su bet kokiu grafiniu redaktoriumi, kuris gali nuskaityti tomografo formatu įrašytus vaizdus (paprastai tai yra DICOM formatas).

Visų tomogramoms peržiūrėti skirtų programų vaizdo atvaizdavimo ekrane principas yra vienodas - jos įgalina matyti aksialinius pjūvius bei sumodeliuoja vertikalinį ir sagitalinį pjūvius, remdamiesi aksialiniais (vadinama multiplanarinė rekonstrukcija. Viena iš populiarių medicininiams vaizdams skirtų programų, yra eFilm (Pav. Kompiuterinė tomograma eFilm medicininių vaizdų analizavimo programoje). Kiekvienam vaizdui yra skiriamas atskiras langas, kurio parametrus galima atskirai keisti. Dirbant su įvairiomis kryptimis kompiuterio sumodeliuotais pjūviais, galima puikiai įsivaizduoti dominančio objekto padėtį erdvėje.

Kompiuterinės tomogramos, pateiktos ant skaidrės, analizavimas

Ant skaidrės pateikta kompiuterinė tomograma nereikalauja jokių papildomų įrenginių jos analizavimui, tačiau tokios tomogramos informatyvumas ir interaktyvumas yra gerokai mažesnis. Pirmiausia, ant skaidrės yra atspausdinama tik maža dalis visų aksialinių pjūvių, kadangi didelis atspausdintų aksialinių pjūvių skaičius (skaitmeniniame pavidale jų būna 100-200) gerokai apsunkina analizavimą bei užima daug vietos. Ant skaidrės yra spausdinami keli kompiuterio sumodeliuoti neaksialiniai pjūviai (paprastai tomogramą atlikti siunčiantis gydytojas parašo jam reikalingų pjūvių parametrus, pagal kuriuos šie ir yra sumodeliuojami). Norėdamas gauti papildomą informaciją iš kompiuterinės tomogramos, odontologas turi kreiptis į laboratoriją, kuri turi skaitmeninę tomogramos kopiją, bei prašyti sumodeliuoti ir atspausdinti naujus pjūvius, kas stipriai gaišina laiką.

Kompiuterinės tomografijos panaudojimas diagnostikai

Kompiuterinė tomografija leidžia itin tiksliai nustatyti patologijas, susijusias su kietųjų audinių mineralinių komponentų pokyčiais, kaulų lūžius ir dantų skilimus (jei pastarųjų dydis viršija tomografo skiriamąją gebą), padėties anomalijas ir radiokontrastiškus svetimkūnius. Kompiuterinė tomografija gali būti naudojama prieš planinį burnos ertmės sanavimą, siekiant sudaryti tuo tikslesnį gydymo planą bei numatyti veiksmų seką.

Kompiuterinės tomografijos panaudojimas kariesologijoje

Normalinė sveiko danties anatomija
Enlarge
Normalinė sveiko danties anatomija
Sveiko apatinio pirmojo premoliaro vainiko aksialiniai pjūviai
Enlarge
Sveiko apatinio pirmojo premoliaro vainiko aksialiniai pjūviai

Kariozinių pažeidimų metu danties kietieji audiniai yra demineralizuojami. Skirtingas demineralizacijos laipsnis itin gerai matomas kompiuterinėje tomogramoje, iš kurios galima nustatyti erdvinį kariozinių audinių išsidėstymą atskirame dantyje.

Dantų demineralizaciją geriausia vertinti aksialiniuose pjūviuose, pamažu peržiūrint visą dantį nuo vainiko iki šaknies viršūnės, tačiau svarbu nepamiršti, kaip formuojamas vaizdas ir kaip skirtingos anatomijos dantys gali atrodyti tam tikro aukščio aksialiniame pjūvyje (Pav. Sveiko apatinio premoliaro vainiko aksialiniai pjūviai). Emalis tomogramoje yra itin ryškus žiedas, juosiantis blyškesnį ir kiek nehomogenišką dentiną. Artėjant link šaknies, dentino viduryje pradeda matytis mažai kontrastingi pulpos kameros kontūrai bei nyksta ryškus emalio žiedas (Pav. Normalinė sveiko danties anatomija). Su demineralizacija susijęs danties kietųjų audinių defektas kompiuterinėje tomogramoje, kaip ir įprastinėje rentgenogramoje, atrodo kaip mažesnio kontrasto (juodesnė) sritis. Skirtingai nuo sukandiminių rentgenogramų, skirtų karieso diagnostikai, kompiuterinė tomograma parodo visų danties sričių kariozinius pažeidimus bei danties audinių būklę po plombomis

Kontaktinio karieso gydymo planavimas

Plačiau: Kontaktinis kariesas

Didžiausi sunkumai diagnostikos metu yra kontaktinio karieso aptikimas bei jo išplitimo laipsnio įvertinimas. Kontaktinį kariesą aptikti ir įvertinti apytikslį išplitimo laipsnį galima padarius sukandiminę rentgenogramą.

Kompiuterinės tomografijos panaudojimas periodontologijoje

Kompiuterinės tomogramos panaudojimas endodontijoje

Endodontinio gydymo metu itin svarbu žinoti danties vidinę anatomiją. Nors kiekvienas dantis, pagal savo grupinę priklausomybę, turi tam tikras tipiškas anatomines charakteristikas, individualios variacijos yra itin didelės (kaip pavyzdys gali būti protinis dantis).

Kompiuterinės tomografijos pagalba galima sužinoti tikslią danties vidinę sandarą, saknų ir kanalų skaičių, jų kryptis ir formas bei išsidėstymą erdvėje. Rentgenografija, taikoma odontologijoje, parodo tik trimačio objekto dvimatį vaizdą, kas ne visada leidžia tiksliai įvertinti danties anatomijos. Sunkiausiai interpretuojami yra viršutinio žandikaulio kramtomieji dantys, kadangi, dėl didelio šaknų ir kanalų skaičiaus, skruosto lanko ir viršutinio žandikaulio ančio artumo bei dėl negalimumo padaryti neiškraipytą rentgenogramą, gydytojas gali neteisingai suprasti periapikalinės rentgenogramos vaizdą. Kiek palengvina diagnostiką keliomis kryptimis daromos periapikalinės rentgenogramos, keičiant anguliaciją horizontalioje plokštumoje.

Kompiuterinės tomogramos analizavimo lange galima atlikti kanalų ilgių matavimus, kurie, priešingai nuo dentalinių periapikalinių rentgenogramų, yra visiškai tikslūs. Remiantis tomogramos ilgiu ir elektroninio apekslokatoriaus duomenimis, galima žinoti tikslų kanalo ilgį. Jei pagal tomogramą išmatuotas ilgis nesutampa su apekslokatoriaus parodymais, greičiausiai, arba yra gydymo komplikacija, arba apekslokatoriaus parodymai neatspindi šaknies viršūnės. Bet kuriuo atveju, turint apekslokatoriaus parodymus, periapikalinę rentgenogramą ir kompiuterinę tomogramą, pirmiausia reikia pasitikėti pastarąja.

Kanalo ilgio matavimas eFilm programa
Enlarge
Kanalo ilgio matavimas eFilm programa

Ilgiui įvertinti paprastai pakanka vienos iš sumodeliuotų projekcijų (vertikalinės arba sagitalinės). Šioje tomogramoje matome apatinio moliaro medialinės bukalinės šaknies ilgio matavimą, Kadangi šaknis nėra tiesi, matuojama keliomis atkarpomis, bendras kanalo/šaknies ilgis yra šių atkarpų suma (Pav. Kanalo ilgio matavimas eFilm programa).

Vidinės danties anatomijos nustatymas pagal tomogramą

Plačiau: Danties anatomijos nustatymas pagal tomogramą

Pagrindinė kompiuterinės tomogramos paskirtis endodontijoje yra tikslios vidinės danties anatomijos nustatymas, danties matmenų tikslus nustatymas bei šaknų erdvinis išsidėstymas. Kompiuterinė tomograma stipriai pagelbėja darbo su dantimis, kurių kanalų skaičius stipriai varijuoja, metu. Šių laikų tyrimai parodė, jog stabilų kanalų ir šaknų skaičių turi tik priekiniai viršutiniai dantys bei centriniai apatiniai kandžiai; visuose kituose dantyse papildomų kanalų pasitaiko itin dažnai. Danties kanalų skaičiaus nustatymas pagal periapikalinę rentgenorgamą yra gana sudėtingas, o kartais ir neįmanomas.

MB2 kanalas pirmame viršutiniame moliare. Silpnai matomas kanalo spindis, originalus vaizdas
Enlarge
MB2 kanalas pirmame viršutiniame moliare. Silpnai matomas kanalo spindis, originalus vaizdas
eFilm ir Adobe Photoshop programų filtrų pritaikymas. Dabar siaurasis MB2 kanalas nesunkiai įžiūrimas)
Enlarge
eFilm ir Adobe Photoshop programų filtrų pritaikymas. Dabar siaurasis MB2 kanalas nesunkiai įžiūrimas)

Kanalų aptikimo tomogramoje ypatumai

Net ir mažesnio skersmens, nei tomografo skiriamoji geba, kanalai, gali būti identifikuoti tomogramoje. Lengviausia tokį siaurą kanalą identifikuoti tuomet, kai jis dar palieka šiokį tokį, nors ir neryškų šešėlį tomogramoje (Pav. MB2 kanalas pirmame viršutiniame moliare). Pritaikius tam tikrus vaizdų apdorojimo programinius filtrus, galima išryškinti silpnai matomus kanalus (Pav. eFilm ir Adobe Photoshop programų filtrų pritaikymas).

Trūkumai

Skiriamoji geba

Tiek medicininiu, tiek ir dentaliniu kompiuteriniu tomografu padarytos rentgenogramos pasižymi mažesne skiriamąja geba, negu paprastos rentgenogramos. Nedideli periodonto pokyčiai bei itin siauri kanalai gali neišryškėti kompiuterinėje tomogramoje, todėl tomograma yra pagalbinė metodika endodontijoje, kai turimos to danties rentgenogramos.

Moderniausi šio laiko kompiuteriniai dentaliniai tomografai siekia 0,125 mm skiriamąją gebą, ko pakanka nustatyti gana tikslią vidinę danties morfologiją bei diagnozuoti patologinę būklę. Modernūs medicininiai tomografai pasižymi žymiai mažesne skiriamąja geba (0,33-0,6 mm), ko gali nepakakti nustatyti rentgenologinei diagnozei ar įvertinti tikslią anatomiją. Dėl šios priežasties, atliekant endodontinį danties gydymą pagal medicininio tomografo duomenis, reikia turėti ir periapikalinę rentgenogramą.

Kompiuterinės tomogramos medicininiu Siemens Somatom Sensation 16 tomografu trimatė Simgram rekonstrukcija, pjūviai kas 0,8 mm. Simgram vaizdas, gautas Merge eMed eFilm Workstation programos pagalba
Enlarge
Kompiuterinės tomogramos medicininiu Siemens Somatom Sensation 16 tomografu trimatė Simgram rekonstrukcija, pjūviai kas 0,8 mm. Simgram vaizdas, gautas Merge eMed eFilm Workstation programos pagalba

Skiriamoji geba neaksialinėje plokštumoje priklauso nuo to, kokiu intervalu yra padaryti aksialiniai pjūviai. Medicininiai kompiuteriniai tomografai gali daryti apie 2 aksialinius pjuvius į vieną mm, dentaliniai tomografai daro daugiau pjūvių į vieną mm. Nuo to, koks aksialinių pjūvių tankumas, priklauso sagitalinio, vertikalinio ir kitų nestatmenų aksialiniam pjūviui pjūvių informatyvumas. Tačiau, didinant pjūvių skaičių, didėja ir paciento gauta efektinė dozė.

Gana aukštos skiriamosios gebos vaizdų iš kompiuterinės tomogramos gauti pavyksta atlikus taip vadinamą trimatę rekonstrukciją. Trimatėms rekonstrukcijoms reikalingas gana galingas kompiuteris, tačiau išskiriant jose atskirus segmentus, galima pasiekti gana aukštos kokybės, prilygstančios ortopantomogramų kokybei. Trimačių rekonstrukcijų vaizdo kokybė gerokai lenkia MPR vaizdo kokybę ir mažai priklauso nuo pjūvių tankumo; multiplanarinių rekonstrukcijų vaizdo kokybė gi tiesiogiai priklauso nuo pjūvių tankumo (Pav. Kompiuterinės tomogramos medicininiu Siemens Somatom Sensation 16 tomografu trimatė Simgram rekonstrukcija).

Skiriamosios gebos problema yra išspręsta vadinamojoje mikrokompiuterinėje tomografijoje, kurios pagalba yra pasiektas net mikrono dalių objektų vaizdas. Dėl itin didelės spinduliuotės, ši metodika kol kas negali būti taikoma medicinoje bei odontologijoje.

Artefaktai

Plačiau: Artefaktai kompiuterinėje tomografijoje

Nors kompiuterinė tomografija yra vienas tiksliausių šiuolaikinių tyrimo metodų, yra eilė priežasčių, dėl kurių tomografinis vaizdas netiksliai atspindės realią skanuojamo objekto struktūrą. Tokie vaizdo iškraipymai yra vadinami artefaktais. Odontologijoje naudojant kompiuterinę tomografiją, didžiausias problemas dažniausiai sukelia artefaktai, sukelti didelės atominės masės elementų.

Artefaktai dentalinėje kompiuterinėje  tomogramoje, padarytoje medicininiu ir dentaliniu kompiuteriniu tomografu. Kairėje matomi artefaktai nuo amalgaminės plombos, dešinėje - nuo nerūdijančio plieno ortodontinių žiedų ir lanko)
Enlarge
Artefaktai dentalinėje kompiuterinėje tomogramoje, padarytoje medicininiu ir dentaliniu kompiuteriniu tomografu. Kairėje matomi artefaktai nuo amalgaminės plombos, dešinėje - nuo nerūdijančio plieno ortodontinių žiedų ir lanko)
Medicininiu tomografu padarytos dentalinės tomogramos artefaktai nuo amalgaminės plombos, matomi multiplanarinėse rekonstrukcijose
Enlarge
Medicininiu tomografu padarytos dentalinės tomogramos artefaktai nuo amalgaminės plombos, matomi multiplanarinėse rekonstrukcijose

Kompiuterinėje tomogramoje objektai, kurių sudėtyje yra daug didelės atominės masės elementų, duoda spindulių pavidalo artefaktus, kurie gana stipriai trukdo diagnostiką, nes iškraipo gretimų objektų vaizdą. Medicininiu kompiuteriniu tomografu atliktoje dentalinėje tomogramoje artefaktai yra ryškesni, negu dentaliniu tomografu atliktoje tomogramoje (Pav. Artefaktai dentalinėje kompiuterinėje tomogramoje, padarytoje medicininiu ir dentaliniu kompiuteriniu tomografu). Multiplanarinėse rekonstrukcijose (MPR) artefaktai atrodo kaip horizontali balkšva linija arba brūkšnių juosta, kadangi artefaktiniai vaizdai paprastai užima tik kelis aksialinius sluoksnius (Pav. Medicininiu tomografu padarytos dentalinės tomogramos artefaktai nuo amalgaminės plombos, matomi multiplanarinėse rekonstrukcijose).

Paciento judesiai tomografijos metu

Viso tomografinio tyrimo metu, kuris gali trukti iki kelių minučių (jei tyrimas atliekamas senesnės kartos 1 sluoksnio tomografu), pacientas turi stengtis kuo mažiau judėti. Bet koks paciento sujudėjimas tyrimo metu atsispindės tomogramoje ir bus priežastimi taip vadinamų judesio artefaktų.

Apšvita tyrimo metu

Plačiau: Jonizuojančių spindulių dozės

KT tyrimo medicininiu tomografu metu gaunama efektyvinė dozė yra gana aukšta ir siekia 0,25-2 mSv. Tyrimo dentaliniu tomografu metu apšvita yra nedidelė, siekianti vos 50-100 mkSv. Tačiau net ir kelių milizivertų efektinė dozė padidina mirtino vėžinio susirgimo rizika vos 1:10000, kai nuo vėžio miršta kas penktas žmogus.

Straipsnis autorinis
Asmeniniai įrankiai

Lietuvos odontologų informacijos centras