Druskos rūgštis

Straipsnis iš OdontologijaWiki.

Jump to: navigation, search
Tai yra bazinis straipsnis, kuris nėra tiesiogiai susijęs su stomatologija




Druskos rūgštis yra vandenilio chlorido HCl tirpalas vandenyje H3O+Cl- - stipri koroziją sukelianti mineralinė rūgštis, aptinkama žmogaus organizmo skrandžio sultyse.

Turinys

Fizikinės savybės

  • Skaidrus silpnai gelsvos spalvos stipriai ore rūkstantis skystis su itin stipriu chloro kvapu.
  • Tankis - 1,18 g/cm3 (38% koncentracijos mišinio), azeotropinio mišinio - 1,1 g/cm3.
  • Lydimosi temperatūra - -27 C (38% koncentracijos mišinio).
  • Virimo temperatūra - 48 C (38% mišinio), 110 C (azeotropinio mišinio).
  • Su vandeniu maišosi bet kokioms proporcijomis, azeotropinis mišinys turi 20,2% HCl.
  • Rūgštingumas pKa - -7.
  • Klampumas didėja didėjant druskos rūgšties koncentracijai: 5 % rūgšties jis lygus apie 1,08 Pa*s, 20 % - 1,36 Pa*s, 40 % - apie 2,27 Pa*s.
  • Lūžio rodiklis - 1,34.

Cheminės savybės

Druskos rūgštis yra monoprotinė rūgštis todėl ji disocijuoja tik vieną kartą pagal šią lygtį:

HCl + H2O = H3O+ + Cl-

Chemiškai druskos rūgštis labai aktyvi, tirpina visus metalus su neigiamu normaliniu potencialu, ir išsiskiria vandenilis.

Panaudojimas odontologijoje

Odontologijoje druskos rūgštis naudojama retai, nors yra preparatų, į kurių sudėtį ji įeina kaip veiklioji medžiaga arba kaip cheminių reakcijų katalizatorius. Tarkime, polimerizuojant rezorcinformalino dervas paprastai naudojama būtent druskos rūgštis, kuri veikia kaip katalizatorius. Kaip ir daugelis kitų rūgščių druskos rūgštis galėtų būti naudojama kaip alternatyva EDTA ir citrinos rūgščiai šaknų kanalų apdirbimo metu, nors jos poveikis, ypač koncentruotos, yra žymiai stipresnis.

Druskos rūgšties 3 masės vienetų (4 tūrio vienetų) mišinys su azoto rūgšties 1 masės vienetu yra vadinamas karališka degtine, kuri naudojama dantų technikų laboratorijose.

Sąveika su tam tikromis medžiagomis, naudojamomis odontologijoje

Druskos rūgštis sąveikauja su eile medžiagų naudojamų odontologijoje. Sąveika su kai kuriomis jų yra gana intensyvi, ir jos metu gali išsiskirti toksiniai junginiai, paprastai chloras.

Sąveika su vandenilio peroksidu

Vandenilio peroksido ir druskos rūgšties sąveikos metu išsiskiria chloras, todėl maišyti didesnius šių medžiagų kiekius reikia atsargiai. Vandenilio peroksidas su druskos rūgštimi reaguoja ne iš karto; gaunamas stipriomis korozinėmis savybėmis pasižymintis mišinys, galintis lengvai ardyti nerūdyjantį plieną iš kurio pagaminta didžioji dalis odontologinių instrumentų, ir silpnai veikia net tauriuosius metalus, ypač kai vandenilio peroksido koncentracija yra aukšta. Reakcija vyksta pagal šią lygtį:

2HCl + 3H2O2 = Cl2 + O2 + 4H2O

Sąveika su natrio hipochloritu

Druskos rūgšties sąveika su natrio hipochloritas natrio hipochloritu išoriškai panaši į jos sąveiką su vandenilio peroksidu. Reakcijos metu irgi intensyviai išsiskiria chloro dujos, tik skiriasi kiti reakcijos produktai. Reakcija taip pat įvyksta ne iš karto, ir gaunamas stiprių korozinių savybių mišinys, ardantis nerūdyjantį plieną ir silpnai veikiantis net tauriuosius metalus. Reakcija vyksta pagal sekančią lygtį:

NaOCl + 2HCl = H2O + NaCl + Cl2

Sąveika su kalcio hidroksidu

Druskos rūgštis dalyvauja neutralizacijos reakcijoje su kalcio hidroksidu, reakcijos rezultate gaunama tirpi kalcio chlorido druska ir vanduo. Druskos rūgšties tirpalus galima naudoti tikslu išplauti sunkiai tirpų kalcio hidroksido užpildą iš danties šaknų kanalų.

2HCl + Ca(OH)2 = CaCl2 + 2H2O
Asmeniniai įrankiai

Lietuvos odontologų informacijos centras