Vertikali anguliacija

Straipsnis iš OdontologijaWiki.

Vertikalia anguliacija yra vadinamas rentgeno tubuso vertikalaus kampo keitimas rentgenografijos metu. Nepaisant to, jog vertikalios anguliacijos metu labiausiai išsikraipo realus objekto vaizdas, ji yra neišvengiama dėl anatominių žmogaus galvos ypatybių.

Kompiuterinės tomogramos trimatė rekonstrukcija, be horizontalios ir vertikalios anguliacijos krūminių dantų srityje. Tomograma atlikta iCat CBCT tomografu, 0,2 mm izotropinė rezoliucija

Vertikalios anguliacijos įtaka distalinių dantų atvaizdui rentgenogramoje (iš kairės į dešinę): vertikali anguliacija didinama maždaug po 15 laipsnių. Kompiuterinės tomogramos trimatė rekonstrukcija, be horizontalios anguliacijos krūminių dantų srityje. Tomograma atlikta iCat CBCT tomografu, 0,2 mm izotropinė rezoliucija

Jei būtų įmanoma atlikti rentgenogramą, be vertikalios anguliacijos, daugeliu atveju tai būtų optimaliausias variantas. Svarbu nepamiršti, jog, vertikalią anguliaciją vertinant pagal rentgeno spindulių aparato tubuso lankmatį, anguliacija yra matuojama laipsniais nuo horizontalios Žemės paviršiaus plokštumos, o ne nuo horizontalios paciento plokštumos, todėl pacientui esant kitoje nei vertikalioje padėtyje, arba pakreipus galvą, anguliacijos reikšmes reikia koreguoti. Kitas svarbus momentas yra tai, jog ne visų dantų ilgoji ašis yra visiškai statmena paciento horizontaliai plokštumai, todėl, net ir sutampant paciento ir Žemės paviršiaus horizontalioms plokštumoms, vertikalios anguliacijos nebuvimas nebus idealus variantas. Dėl atskirų dantų pokrypio į horizontalią paciento plokštumą, vertėtų meginti ieškoti tokios tubuso padėties, kurioje jis žvelgtų statmenai į ilgąją danties ašį. Minėtoje padėtyje, kuomet paciento ir Žėmės horizontalios plokštumos sutampa, ideali vertikali tubuso anguliacija pagal skaitinę reikšmę bus lygi danties ilgosios ašies kampui su statmeniu į horizontalią plokštumą, kurio vidutinį dydį galima sužinoti iš žinynų.