Terminio plėtimosi koeficientas
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Terminio plėtimosi koeficientas (TPK) yra dydis, parodantis medžiagos ilgio pokytį, temperatūrai pakitus vienu laipsniu Celsijaus. Kadangi medžiagų TPK yra labai nedidelis, jis išreiškiamas milijoninėmis dalimis ilgio vienam Celsijaus laipsniui (10-6/C).
Audinių ir odontologijoje naudojamų medžiagų TPK
Apačioje pateikiamos danties kietųjų audinių ir populiariausių odontologijoje naudojamų medžiagų TPK reikšmės (10-6/C):
- Emalis - 12;
- Dentinas - 14;
- Amalgama - 25;
- Kompozitai, naudojami odontologijoje - 20-55;
- Silantai - 80;
- Stiklojonomeriniai cementai - 8;
- Keramika - 12;
- Nerūdijantis plienas - 11;
- Aliuminis - 23,6;
- Auksas - 13,8;
- Sidabras - 19;
- Nikelis - 13,3;
- Aliuminio oksidas - 6,5-8;
- Kobalto-chromo lydiniai - 18-20;
- Akrilinės plastmasės PMMA pagrindu - 80.
Terminio plėtimosi koeficiento reikšmė
Naudojant vienoje konstrukcijoje medžiagas su skirtingu plėtimosi koeficientu, atsiranda deformuojančios jėgos (jei medžiagos sudaro monolitą) arba plyšys tarp medžiagų. Deformuojančios jėgos itin neigiamai veikia trapias medžiagas, tokias, kaip keramika, todėl, pvz., metalokeramikinių vainikėlių metalinis pagringas ir apdailai naudojama keramika yra labai panašių terminio plėtimosi koeficiento reikšmių. Kuomet konstrukcija arba restauracija nėra monolitinė ir yra tik mechaninė retencija, dėl terminio plėtimosi (tiksliau, dėl susitraukimo nuo šalčio) susidaro plyšys tarp skirtingų medžiagų. Odontologijoje naudojama amalgama pasižymi didesniu plėtimosi koeficientu, nei kietieji danties audiniai, todėl, krentant temperatūrai, ji susitrauks daugiau ir sąlygos plyšio susidarymą.
