Stiklai

Straipsnis iš OdontologijaWiki.

Amorfinio silicio dioksido struktūra. Nors šioje struktūroje nėra tolimosios išsidėstymo tvarkos, yra artimoji išsidėstymo tvarka, pagal kurią deguonies atomai išsidėsto tetraedriškai aplink silicio atomą

Stiklai plačiąja prasme yra kieti, skaidrūs ir trapūs amorfiniai kūnai, naudojami įvairiausiose srityse. Fizikine prasme, stiklai yra visi amorfiniai kieti kūnai, ir pagal šį apibrėžimą stiklams priklauso ir eilė organinių junginių, tokių kaip tam tikros plastmasės ir dervos. Visgi, kai kalbama apie stiklus, paprastai turimos galvoje amorfinės neorganinės kietosios medžiagos, o organinės amorfinės kietosios medžiagos, nors ir būdamos stiklais, paprastai nagrinėjamos ne stiklų mokslo, bet polimerų mokslo.

Amorfinės medžiagos, skirtingai nuo kristalinių, nepasižymi tolimąja išsidėstymo tvarka, nors artimoji išsidėstymo tvarka juose išlieka (Pav. Amorfinio silicio dioksido struktūra).

Iš esmės, kiekvienas skystis gali virsti amorfiniu kietu kūnu, jei tas skystis aušta pakankamai greitai. Jei aušimo greitis viršija tą greitį, kuris reikalingas susidaryti termodinaminiu požiūriu palankesnei kristalinei būsenai, susiformuoja amorfinis kietas kūnas. Daugumas polimerų gali virsti amorfiniais kietais kūnais net ir aušinant juos pakankamai nedideliu greičiu. Vanduo, atvirkščiai, dėl mažo jo molekulių dydžio ir galimybės greitai persigrupuoti, paprastai negali būti paverčiamas amorfiniu kietu kūnu.

Skystį paversti amorfiniu kietu kūnu galima ir pridedant į jį tam tikrų priedų, kurie keičia to skysčio galimybę kristalizuotis. Buityje naudojamas stiklas paprastai gaunamas pridėjus sodos į silicio dioksidą.

Stiklėjimo temperatūra

Plačiau: Stiklėjimo temperatūra

Amorfinių ir kristalinių medžiagų virsmai, priklausomai nuo temperatūros; raudona kreivė atspindi amorfinės medžiagos kitimus, juoda - kristalinės

Amorfinės ir kristalinės kietos medžiagos tūrio priklausomybės nuo temperatūros grafikai skiriasi. Jei kristalinėje medžiagoje yra aiškus diskretinis grafiko šuolis, kuris atitinka medžiagos lydymosi (arba skysčio kristalizacijos) temperatūrą, tai amorfinėje medžiagoje yra vieta, kurioje tiesiog keičiasi tūrio kitimo greitism ir ši grafiko vieta vadinama stiklėjimo temperatūra (Pav. Amorfinių ir kristalinių medžiagų virsmai, priklausomai nuo temperatūros). Kurį grafiką atitiks vieno ar kito skysčio elgesys jam vėstant, priklauso nuo tokių faktorių, kaip aušinimo greitis ir kristalizacijos centrų buvimas ar nebuvimas.

Stiklų cheminis atsparumas

Stiklai yra chemiškai atsparūs daugeliui cheminių reagentų, iš kurių labiausiai ardantys jį yra fluoro vandenilio rūgštis ir fosforo rūgštis. Mažiau stiklus veikia tokie reagentai, kaip šarmų tirpalai, dar mažiau veikia šarminių karbonatų tirpalai, druskos ir sieros rūgštys.