Rezorcinformalinas
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Rezorcinformalinas, arba rezorcino-formaldehido derva, yra viena iš seniau plačiai odontologijoje naudotų medžiagų nuolatiniam kanalų plombavimui. Tai yra fenolio-formaldehido polimerų (fenoplastų) cheminei grupei priklausantis cheminis junginys, gaunamas iš rezorcino, kuris yra fenolio darinys, ir formaldehido.
Turinys |
Istorija
Rezorcinformalinas Lietuvoje buvo plačiai naudojamas odontologijoje keletą dešimtmečių atgal. Šiuo metu jis vis dar gana plačiai naudojamas buvusio "komunistinio lagerio" šalyse, ypač slaviškose šalyse, tokiose kaip Rusija, Ukraina ir Baltarusija.
Ši dantų šaknų kanalų gydymo metodika pagrįsta šaknų kanalų sistemos uzpildymu rezorcino ir formalino mišiniu buvo pasiūlyta 1912 metais vokiečių gydytojo Albrechto. Taikant šią metodiką, šaknų kanalų turinys nebuvo šalinamas; atvėrus dantį, pulpos kamera buvo užpildoma rezorcinu persotintu formalino tirpalu, kuris dėl išreikštų mumifikuojančių ir antiseptinių formalino savybių, sustabdydavo tolimesnį pulpos irimą, o įvykus polimerizacijai - obtūruodavo ir hermetizuodavo šaknies kanalus. Metodika yra greita ir paprasta, todėl ir prigijo ekonomiškai silpnose šalyse ir vis dar taikoma iki šiol. Tačiau buvo įrodyta eilė neigiamų momentų, dėl ko šaknų kanalų gydymas šia metodika eilėje šalių yra uždraustas arba labai apribotas.
Savybės
Cheminė sintezė
Fenolformaldehidų cheminė sintezė
- Plačiau: Fenolformaldehidų cheminė sintezė
Fenolformaldehidai nepasižymi stabiliu savo polimerinių molekulių išsidėstymu. Priklausomai nuo sąlygų, kuriomis buvo vykdoma polimerizacija, susidaro vis skirtingo sudėtingumo polimerai.
Novolakai
Patys paprasčiausi linijiniai termoplastiniai oligomerai (jų molekulinė masė yra apie 450-800), gaunami esant nedideliam fenolio pertekliui rūgštinėje terpėje, vadinami novolakais. Novolakai lieka plastiškais ir po terminio apdorojimo ir tirpsta poliniuose tirpikliuose, tokiuose kaip etanolis ir acetonas. Jie yra termoplastiški, panašūs į smalą ir besilydantys dariniai.
Rezolai
Jei yra nors nedidelis formaldehido pertekius, šarminėje aplinkoje susidaro polikondensacijos reakcijos produktai, vadinami rezolais (rezolas, gavęs patentinį pavadinimą Bakelitas, yra pirmoji pasaulyje sintetinė plastinė masė). Rezolai, kaip ir novolakai, tirpsta organiniuose tirpikliuose, tačiau, skirtingai nuo antrųjų, kaitinant gali virsti stabilesnėmis netirpiomis ir nesilydančiomis formomis, vadinamomis rezitolais ir rezitais (Pav. Fenolformaldehidų polimerizacijos schema: rezolų ir rezitų susidarymas). Rezolai virsta rezitais dėka to, kad gali sudaryti tinklinę erdvinę polimerinę struktūra, panaudodami savo reaktyvius atomus. Tarpinė rezolų virtimo rezitais stadija - rezitolai - yra netirpūs ir nesilydantys, tačiau brinkstantys tirpikliuose junginiai bei šiek tiek minkštėjantys kaitinant. Taip yra todėl, kad jungčių kiekis tarp gretimų molekulių yra dar pakankamai nedidelis. Galutinis šios polimerizacijos reakcijos produktas yra rezitai, kurie yra netirpūs ir nebrinkstantys bei termostabilūs.
Rezorcinformalino cheminė sintezė
Rezorcinas skiriasi nuo fenolio tik papildoma -OH grupe, esančia meta- padėtyje. Rezorcinformalino polimerizacija vyksta analogiškai, kaip ir aukščiau aprašyta fenolformaldehidų polimerizacija (Pav. Rezorcinformalino polimerizacijos schema).
Panaudojimas odontologijoje
Rezorcino ir formalino mišinys vis dar yra naudojamas endodontijoje plombuojant kanalus. Metodas buvo sukurtas gydyti vitalinius dantis su grįžtamu ar negrįžtamu pulpitu, tačiau jis gana dažnai taikomas ir devitaliniams dantims arba net ir dantų kanalų pergydymo atveju.
Metodika
Dantis, kuris planuojamas plombuoti rezorcinformalino derva, nereikalauja ypatingo paruošimo. Paprastai pakanka atverti pulpos kamerą ir atlikti pulpotomiją. Imamas formalinas, ir jame tirpinami rezorcino kristalai iki persotinimo (yra siekiama gauti rezolus, ne novolakus), po ko gautas mišinys aplikatoriumi ar ant vatos tampono talpinamas į pulpos kamerą. Norint katalizuoti rezorcinformalino dervos polimerizaciją, reikia pridėti rūgšties arba šarmo. Paprastai šiuo tikslu naudojamas natrio hidroksidas arba druskos rūgštis, tačiau galima naudoti ir kur kas labiau odontologijoje paplitusį preparatą, tokį, kaip natrio hipochloritas. Lašas vienos iš minėtų medžiagų lašinamas į ertmę, ir pastaroji uždaroma laikina plomba. Formalinas patenka į gyvybingus arba nekrotinius šaknų kanalų audinius ir mumifikuoja juos. Sukietėjusi medžiaga užpildo visą danties šaknų kanalų sistemą ir ją obtūruoja. Idealiu atveju šiems tikslams pasiekti turėtų pakakti vienos tokios procedūros, tačiau dažniausiai procedūrą tenka kartoti kelis kartus.
