Pulpitas***

Straipsnis iš OdontologijaWiki.

Jump to: navigation, search
Šis straipsnis yra skirtas pacientams

Profesionalams skirtas straipsnis - Pulpitas


Pulpitas yra danties viduje esančių minkštųjų audinių (buitiškai kalbant, danties "nervo") uždegimas. Minkštųjų audinių visuma danties viduje, kurią sudaro kraujagyslės, limfagyslės ir nervai, vadinama pulpa.

Turinys

Pulpito apimamos sritys

Pulpos dalys: vainikinė ir šakninė pulpa
Enlarge
Pulpos dalys: vainikinė ir šakninė pulpa

Kiekvienas dantis, tiek nuolatinis, tiek ir pieninis, savo viduje turi pulpą. Ši danties dalis yra labai nedidelė, ypač maža ji yra vyresnio amžiaus žmonių, maitinama pulpa per itin nedidelę (kažkur apie 0,2 mm skersmens) vieną ar kelias angeles danties šaknies viršūnėjė.

Teoriškai, manoma, kad pulpitas gali apimti tiek visą pulpą, tiek ir tik jos nedidelę dalį. Pulpa paprastai yra skirstoma į vainikinę, esančią vainike, ir šakninę, esančią per visus danties kanalus iki pat šaknies viršūnės angos (Pav. Pulpos dalys: vainikinė ir šakninė pulpa). Pagal tai, kokia pulpos dalis yra pažeista, yra taikomas ir gydymas, tačiau sunkumai kyla dėl to, jog nustatyti kiek išplitęs pulpitas paprastai yra gana sunku.

Pulpito stadijos

Pulpito stadijos nuo karieso iki periodontito: 1 - kariesas; 2 - grįžtamas pulpitas, jo metu pokyčiai apėmę tik dalį pulpos; 3 - negrįžtamas pulpitas, pokyčiai apėmę visą pulpą; 4 - pulpos nekrozė, jos metu visiškai žūva pulpa; 5 - viršūninis ir šoninis periodontitas, atsiranda periodonto pokyčiai apie šaknies viršūnę arba šaknies šoniniame paviršiuje
Enlarge
Pulpito stadijos nuo karieso iki periodontito: 1 - kariesas; 2 - grįžtamas pulpitas, jo metu pokyčiai apėmę tik dalį pulpos; 3 - negrįžtamas pulpitas, pokyčiai apėmę visą pulpą; 4 - pulpos nekrozė, jos metu visiškai žūva pulpa; 5 - viršūninis ir šoninis periodontitas, atsiranda periodonto pokyčiai apie šaknies viršūnę arba šaknies šoniniame paviršiuje

Praktikoje gydančiam gydytojui yra svarbu žinoti, ar pulpitas yra pasiekęs tą stadiją, kurioje vien dirgiklio (infekcijos) pašalinimas jau negali grąžinti pulpai jos buvusių funkcijų ir išsaugoti ją. Tokia stadija vadinama negrįžtamo pulpito stadija (Pav. Pulpito stadijos nuo karieso iki periodontito). Skirtingai nuo grįžtamo pulpito stadijos, kuomet pulpito gydymui pakanka tik dirgiklio pašalinimo, negrįžtamoje stadijoje yra būtinas pulpos dalinis ar visiškas pašalinimas. Didžiausias sunkumas yra tas, jog ir pulpito stadijų nustatymas praktiškai dažniausiai nėra įmanomas, todėl, paprastai, manoma jog pulpitas yra apėmęs visą pulpą ir pažeidęs ją negrįžtamai.

Kartais, remiantis paciento nusiskundimais, esamais simptomais bei tam tikrais požymiais pačio gydymo metu galima nuspeti pulpito išplitimo laipsnį ir, remiantis tuo, taikyti kiek kitokį endodontologinį gydymą, nei standartinis visos pulpos šalinimas.

Negydant pulpitą negrįžtamoje stadijoje paprastai gana greitai pulpa žūva - įvyksta pulpos nekrozė. Nekrotinėje pulpoje gausu mikroorganizmų, kurie puikiai dauginasi tokioje terpėje. Iš pulpos kameros mikroorganizmai ir jų toksinai patenka į periodontą, kas sukelia pulpito komplikaciją - periodontitą.

Pulpito požymiai

Pulpitas dažniausiai yra dantų karieso (ėduonies) komplikacija. Kariozinei ertmei gilėjant, pažeidžiami vis gilesni danties audiniai, ko pasekoje infekcija pasiekia pulpą.

Pulpitą diagnozuoti yra sunkiau, negu kariesą, kadangi yra keletas kitų dantų ir burnos ertmės ligų, kurių požymiai yra gana panašūs. Nepaisant to, yra keletas požymių, kurie galėtų pacientui paciam pamėginti įtarti pulpitą. Tokie požymiai yra šie:

  • Didelė nešvari ertmė dantyje, ūmiai skausminga krapštant ją aštriu daiktu ir ypač ūmiai skausminga tam tikrame taške ("atviras nervas").
  • Savaime užeinantis ilgalaikis vidutinio stiprumo ar stiprus skausmas, ypač ramybės būsenoje.
  • Itin stipriai išreikštas danties jautrumas į šaltą arba karštą dirgiklį, kuris tęsiasi ilgai net ir po dirgiklio pašalinimo.
  • Lėtinėse stadijose atsiranda nedaug didesnis danties jautrumas stuksenant, jei lyginama su sveikais dantimis, kas rodo į tai, jog procesas linkęs pereitį į periodontitą.

Pulpitas gali išsivystyti ir dėl tam tikrų gydytojo manipuliacijų, traumos arba ekstremalių dirgiklių. Pakankamai dažnai pulpitas išsivysto po tam tikros gydytojo manipuliacijos, dažniausiai - po karieso gydymo naudojant neteisingas metodikas arba neteisingai diagnozavus ligą.

Grįžtamo ir negrįžtamo pulpito požymiai

Požymiai, nurodantys į grįžtamą ar negrįžtamą pulpos pažeidimo pobūdį yra labai abstraktūs ir sunkiai skiriami. Aiškiais negrįžtamo pulpito požymiais yra laikomi šie:

  • Savaiminis ilgalaikis skausmas.
  • Skausmas nuo karšto dirgiklio.
  • Skausmo palengvėjimas nuo šalto dirgiklio.
  • Bet kokio laipsnio skausmas stuksenant dantį.
  • Ūmus, sunkiai sustabdomas kraujavimas stomatologui atvėrus pulpos kamerą arba iš jau esančio atviro pulpos ragelio.
  • Ilgai buvęs atviras pulpos ragelis arba ilgai buvęs kariesas be kieto ertmės dugno, dėl ko kariozinė ertmė susisiekia su pulpa.

Yra tam tikri požymiai, kurie galėtų nurodyti į tai, jog pulpitas dar nėra pasiekęs negrįžtamos stadijos:

  • Ūmiai užeinantis skausmas nuo šalto dirgiklio, kuris praeina per keliolika sekundžių, bet tęsiasi ilgiau, nei sveikame ar karieso pažeistame dantyje.
  • Nėra savaiminio skausmo.
  • Nėra skausmo nuo karšto dirgiklio.
  • Dantis neskausmingas jį stuksenant.
  • Stomatologui atvėrus pulpos kamerą, kraujavimas iš ertmės ar pulpos ragelio nesunkiai sustabdomas.
  • Nepažeisto ar mažai pažeisto danties traumos atveju, kai atsiveria pulpos ragelis, arba pulpos ragelio atsivėrimas gręžiant nepažeistą ar mažai pažeistą dantį.

Grįžtamas pulpitas, manoma, apsiriboja tik nedidele vainikinės pulpos dalimi, neišplisdamas į gilesnius pulpos sluoksnius, kaip yra negrįžtamo pulpito atveju. Dėl šių ypatumų grįžtamas pulpitas gali būti mėginamas gydyti ne tokia radikalia metodika, kaip visos pulpos šalinimas.

Pulpito gydymas

Pulpito gydymo metodikos, raudona spalva pažymėta gydomoji, pamušalinė arba šakninė plombinė medžiaga, užbrūkšniuota - vainikinė plombinė medžiaga: a - netiesioginis pulpos padengimas; b - tiesioginis pulpos padengimas; c - pulpektomija; d, e - pulpotomija
Enlarge
Pulpito gydymo metodikos, raudona spalva pažymėta gydomoji, pamušalinė arba šakninė plombinė medžiaga, užbrūkšniuota - vainikinė plombinė medžiaga: a - netiesioginis pulpos padengimas; b - tiesioginis pulpos padengimas; c - pulpektomija; d, e - pulpotomija

Pulpa yra danties dalis, kuri turi santykinai mažą kraujotaką, jei lyginti su jos užimamu tūriu. Pulpą gali maitinti viso labo viena kraujagyslė, įeinanti į dantį per 0,2 mm skersmens šaknies viršūnės angelę. Šis faktas atsispindi tame, kad pulpa gana greitai pažeidžiama tokiu lygiu, kad esama kraujotaka nebegali atstatyti buvusių pulpos funkcijų. Dėl šios priežasties, net ir gyvybinga pulpa, esant nežymiems uždegimo joje požymiams, pilnai šalinama, o šaknies kanalai plombuojami specialiomis medžiagomis. Visgi, nežiūrint į tai, galima išskirti net 3 skirtingas pagal savo esmę pulpito gydymo metodikas, tokias, kaip pulpos netiesioginis ar tiesioginis padengimas, pulpotomija ir pulpektomija (Pav. Pulpito gydymo metodikos...).

Jei bet kuris mažiau radikalus gydymas pavyksta, pilno danties kanalų gydymo (pulpektomijos) nereikia, tačiau dantis turi būti stebimas akyliau, nei bet koks kitas dantis, dėl nepakankamo pirmųjų dviejų metodikų prognozuojamumo.

Pulpos padengimas

Pulpos padengimas yra grįžtamo pulpito gydymo metodika, kuomet pažeista pulpa neliečiama, o tik padengiama tam tikromis plombinėmis, gydomosiomis ar pamušalinėmis medžiagomis. Jei šios medžiagos dedamos tiesiogiai ant atsivėrusio pulpos ragelio, metodika vadinama tiesioginiu pulpos padengimu, jei medžiagos dedamos į gilios ertmės dugną, bet dar ant neatsivėrusios pulpos, metodika vadinama netiesioginiu pulpos padengimu.

Netiesioginis pulpos padengimas, iš esmės, yra gilios kariozinės ertmės gydymo proceso etapas, kuomet prisibijama atverti pulpą gręžiant vis giliau, ir paliekama dalis suminkštėjusio audinio, tikintis, kad po kokybiško danties atstatymo, gilumoje likę suminkštėję audiniai mineralizuosis.

Tiesioginio pulpos padengimo metodika paprastai taikoma atsitiktinai atvėrus pulpos kamerą gręžiant sąlyginai švarią danties vietą ar esant trauminiam pažeidimui su pulpos ragelio atsivėrimu. Tiesioginis padengimas dažnai taikomas jaunų pacientų nuolatinių dantų su nesusiformavusiomis šaknimis gydymui net ir tada, kai atsiveria pulpos ragelis nešvarioje ir stirpiai karieso pažeistoje ertmėje. Ši manipuliacija vaikų nuolatiniuose dantyse gali būti atliekama dėl geresniu vaikų dantų pulpos gijimo savybių siekiant kuo ilgesniam laikui atidėti pilvavertį endodontologinį gydymą, kurį atlikti rekomenduojama tik tuomet, kai šaknis susiformuoja ir užsidaro jos viršūnė.

Pulpos padengimas, ypač tiesioginis, stomatologų tarpe yra vertinamas labai nevienareikšmiškai. Greičiausiai, šio nevienareikšmiškumo priežastimi yra minėtas sudėtingas grįžtamos ir negrįžtamos pulpito stadijų atskyrimas viena nuo kitos.

Pulpos padengimo, ypač tiesioginio, prognozė yra gana sunkiai nuspėjama. Nepaisant to, reguliariai lankant stomatologą, atsiradusias komplikacijas yra pakankamai nesunku išspręsti taikant žemiau aprašytą pulpektomijos metodiką, nors per ilgą laiką, kaip atsakas į dirgiklį, kanalai gali gerokai susiaurėti ir sukelti papildomų sunkumų galimo būsimo gydymo metu.

Pulpotomija

Pulpotomija, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia dalinis pulpos pašalinimas. Kaip ir pulpos padengimo atveju, pulpotomija tikslinga taikyti tik esant grįžtamo pobūdžio pulpitui. Taikyti pulpotomija galima visais tais atvejais, kai ir taikomas pulpos padengimas, tačiau dažniausiai pulpotomija taikoma vaikų dantų pulpito atvejais. Skirtingai nuo pulpos padengimo, pulpotomija yra vienas iš pieninių vaikų dantų pulpitų gydymo metodų.

Pulpotomija yra itin nesunkiai techniškai atliekama procedūra, todėl, nesant išreikštai negrįžtamo pulpito simptomatikai sudėtingos anatomijos dantyse, tokiuose kaip krūminiai, stomatologams vertėtų pamąstyti ir apie pulpotomiją.

Didelė dauguma mūsų šalyje anksčiau gydytų dantų yra gydyti būtent pulpotomijos metodika, kadangi poliklinikos sąlygomis, esant nuolatiniam laiko ir būtinų priemonių trūkumui, pilnaverčio endodontologinio gydymo atlikti nebuvo įmanoma.

Pulpotomijos, kaip ir pulpos padengimo, rezultatai, didžiąja dalimi priklauso nuo teisingos diagnozės nustatymo. Nors pulpotomijos, kaip ir pulpos padengimo, ilgalaikė prognozė yra sunkiai nuspėjama, jos komplikacijos paprastai pakankamai nesunkiai išprendžiamos pritaikius pulpektomijos metodiką. Tiesa, kanalų radimas ir jų praėjimas kaip po pulpos padengimo, taip ir po pulpotomijos yra gerokai sudėtingesnis dėl pagreitėjusio kanalų siaurėjimo proceso.

Pulpektomija

Plačiau: Šaknies kanalų gydymas***

Pulpektomija, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia pilnas pulpos pašalinimas. Tai yra pati populiariausia ir įprasčiausia visų dantų su pulpitine simptomatika gydymo metodika. Dėl diagnostinių grįžtamo ir negrįžtamo pulpito atskyrimo sudėtingumų, esant bet kokiems pulpito simptomams paprastai pasirenkama būtent pulpektomija.

Pulpektomija yra techniškai gana sudėtingas procesas, ypač daugiašakniuose dantyse. Jos metu randami danties kanalai, iš jų pašalinama pulpa, kanalai chemiškai apdorojami antimikrobiniais skysčiais ir mechaniškai išplatinami iki numatyto dydžio, po ko plombuojami pasirinkta kanaline plomba. Kokybiškai atlikta pulpektomija turi gana aukštą sėkmės procentą, siekiantį net 95%. Didelis pulpektomijos minusas yra tai, jog, norint pasiekti visus danties kanalus, aukojama daug danties sveikų audinių, kas stipriai silpnina dantį, bei tai, jog pulpektomijos metu atsiradusios techninės komplikacijos yra labai sunkiai išsprendžiamos.

Asmeniniai įrankiai

Lietuvos odontologų informacijos centras