Pulpa***
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Profesionalams skirtas straipsnis - Pulpa
Pulpa yra danties sudėtinė dalis, mažas kraujagyslių, nervų ir limfagyslių raizginys, esantis danties viduje po emaliu ir dentinu. Neprofesionalioje šnekoje pulpa dažniausiai yra vadinama "danties nervu" arba tiesiog "nervu". Greičiausiai, šis pavadinimas susijęs su tuo, jog pulpa yra itin jautri bet kokiems dirgikliams, o nervinis audinys dažnai asocijuojamas su skausmu. Pulpa nėra kritiškai svarbus organas dančiui, kadangi dantis gali funkcionuoti ir neturėdamas pulpos.
Pulpos sandara
Pulpa savo kontūrais maždaug atkartoja danties išorę. Pagrindinė pulpos masė, vadinama vainikine pulpa, yra danties vainike, kur yra mikroskopinės kraujagyslių, maitinančių pulpos audinius, kilpelės (Pav. Pulpos kraujagyslės). Kiekvienoje šaknyje yra vienas arba keli kanalai, kuriuose taip pat yra pulpos audiniai, vadinami šaknine pulpa. Jei dantis turi daugiau nei vieną šaknį, šakninės pulpos tarpusavyje jungiasi į vainikinę pulpą danties vainiko viduje.
Pulpą sudaro audiniai, maitinami nedidelių kraujagyslių, patenkančių į dantį per šaknies viršunėse esančias kelių dešimtųjų milimetro dalių skersmens angeles. Per tas pačias angeles į pulpą patenka ir nervai, kurie atsakingi už danties jautrumą įvairiems dirgikliams.
Pacientų įsitikinimas, jog dantyje yra tik nervas, kartais sukelia specialistui juoką keliančių klausimų dėl kraujavimo iš danties. Būtent dėl to, jog pulpą sudaro ir kraujagyslės, o ne tik nervai, vertėtų nenustebti, jog atviras gyvybingas dantis gali kraujuoti iš vidaus. Tai gana aiškiai matoma traumų metu, kuomet lūžta gyvybingo danties vainikas ir atsiveria pulpa.
Pulpos ligos
Pulpos uždegimas, arba pulpitas yra liga, kurios metu dėl infekcijos arba ekstremalių dirgiklių yra pažeidžiama pulpa. Infekcija yra dominuojanti pulpito išsivystymo priežastis, kadangi, kaip buvo įrodyta eksperimentuose su gyvūnais, sterilioje aplinkoje ši liga neišsivysto. Dažniausiai pulpitas yra pasėkmė kitų progresuojančių ligų, tokių kaip kariesas. Ertmei gilėjant, yra vis didesni danties audinių kiekiai, kas sukelia vis ryškesnius pokyčius danties pulpoje. Iki tam tikros ribos pokyčiai danties pulpoje yra grįžtamo pobūdžio, kuomet, eliminavus infekcinį procesą ar pašalinus dirgiklį, pulpos veikla grįžta į normą ir ji gali toliau normaliai funkcionuoti. Tačiau yra tam tikra riba, kurią peržengus, pulpa atsistatyti negali ne tik pašalinus dirgiklius, bet ir naudojant šiuolaikines gydymo priemones. Tai yra negrįžtamo pulpito stadija, kuomet vieninteliu gydymo metodu yra pulpos pašalinimas.
Danties pulpos uždegimą, būnant nespecialistu, diagnozuoti yra gerokai sudėtingiau, nei kariesą. Nepaisant to, yra tam tikri požymiai, pagal kuriuos galima įtarti, jog išsivystė negrįžtama pulpito stadija, reikalaujanti pulpos pašalinimo. Šie požymiai yra sekantys:
- Ūmus bepriežastinis skausmas, paprastai pasireiškiantis ramybės būsenoje.
- Ūmiai užeinantis skausmas nuo šalto arba karšto dirgiklio, besitęsiantis ilgai po dirgiklio pašalinimo.
- Gili ertmė dantyje, kurio skausmas įtariamas. Ertmę krapštant aštriu daiktu jaučiamas stiprus skausmas ir/arba labai stiprus skausmas, tarsi nudiegimas elektros srove, tam tikrose vietose (jei yra atvira pulpa).
Dažniau nei pusė visų atvejų pulpitas vystosi be aiškių simptomų. Tokiais atvejais liga būna pastebima arba profilaktinės apžiūros metu, arba jau kitoje stadijoje, kuomet pulpitas komplikuojasi taip vadinamu periodontitu - danties raiščio uždegiminiu pažeidimu. Dažna besimptomė pulpito eiga ir yra priežastimi to, jog nemaža dalis žmonių į stomatologus kreipiasi tik pulpito komplikacijų stadijoje.
