Polimeru modifikuoti stikojonomeriniai cementai
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Polimeru modifikuoti stiklojonomeriniai cementai yra stiklojonomeriniai cementai, kurių struktūra modifikuota akriliniais polimerais.
Turinys |
SJC trūkumai
Stiklojonomeriniai cementai turi eilę trūkumų, todėl buvo mėginta juos pašalinti arba sumažinti, modifikavus cementų sudėtį. Pagrindiniai SJC trūkumai yra šie:
- trumpas darbo ir ilgas kietėjimo laikas;
- gana prastos mechaninės savybės;
- mažas atsparumas rūgštims;
- skilinėjimas džiūvant.
Šie trūkumai privertė stiklojonomerinių cementų gamintojus modifikuoti savo produktų sudėtį.
Sudėtis
Medžiagos yra išleidžiamos miltelių ir skysčio pavidalu; milteliai yra tokie patys, kaip ir stiklojonomerinių cementų, o skystyje, be poliakrilinės rūgšties yra vandeninis hidrofilinių monomerų, tokių, kaip HEMA, tirpalas bei fotoiniciatorius.
Kietėjimo reakcija
Kietėjant polimerais modifikuotiems SJC, vyksta lygiai tokia pati rūgštinė-šarminė reakcija, kaip ir nemodifikuotų SJC kietėjimo metu. Skirtumas yra tik tame, jog reakcija yra gerokai lėtesnė, kas suteikia daugiau laiko darbui su medžiaga. Medžiaga labai greitai kietėja nuo tam tikro bangos ilgio šviesos, tačiau šis kietėjimas yra ne rūgštinė-šarminė reakcija, bet akrilinių monomerų, tokių kaip HEMA, polimerizacija (Pav. Modifikuotų SJC kietėjimas). Tokiu būdu, tik po sumaišymo, medžiaga gali būti sukietinta per keliolika sekundžių, paveikus ją sviesa. Jei medžiagos neveikti šviesa, ji savaime kietės apie 15-20 minučių. Reiškia, šviesa paveiktame polimeru modifikuotame SJC, nors jis vizualiai atrodys sukietėjęs jau po keliolikos sekundžių, kietėjimas vyks ir toliau dėl ilgesnį laiką trunkančios rugštinės-šarminės reakcijos.
Savybės
Polimerai, pridėti prie SJC, gerokai pagerina cementų savybes. Polimerais modifikuoti SJC derina tokias savybes, kaip cheminis ryšys su emaliu ir dentinu bei fluoridų išskyrimas ir prailgintas darbo laikas bei poliravimo galimybė iš karto po cemento sukietėjimo.
Polimerais modifikuoti SJC pasižymi didesniu atsparumu spaudimui bei tempimui, jų adhezinis ryšys su emaliu ir dentinu yra tvirtesnis, nei paprastų SJC.
Panaudojimas
Modifikuoti SJC klinikinėje praktikoje pradėti naudoti gana neseniai. Šios medžiagos buvo sukurtos tiesioginėms restauracijoms, pamušalams po kompozitais, amalgamomis ir keramikinėmis restauracijomis. Naudojant šiuos cementus kaip pamušalus po kompozicinėmis plombomis, nėra būtinumo ėsdinti jų paviršių. Dėl geresnių polimerais modifikuotų SJC savybių, palyginus su tradiciniais SJC, jie rekomenduojami naudoti kur kas plačiau bei pamažu išstumia tradicinius stiklojonomerinius cementus.
