Mikrokompiuterinė tomografija
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Mikrokompiuterinė tomografija yra itin aukštos skiriamosios gebos kompiuterinė tomografija, taikoma in vitro arba ex vivo itin tiksliai kūnų, objektų, audinių ar ląstelių vidinei sandarai nustatyti. Mikrokompiuterinė tomografija, kaip eksperimentinė metodika, yra taikoma ir in vivo su smulkiais gyvūnais bei kitomis gyvybės formomis.
Iš esmės, mikrokompiuterinė tomografija savo principais niekuo nesiskiria nuo kompiuterinės tomografijos. Vienintelis skirtumas yra itin mažas rentgeno spindulių sensorių dydis bei didelis jų kiekis matricoje. Mikrokompiuterinė tomografija yra pagrįsta CBCT (Cone Beam Computed Tomography) tomografinių vaizdų gavimo principu, taikomu visose moderniuose dentaliniuose kompiuteriniuose tomografuose, kas įgalina gauti skaunuojamojo objekto tomografinį vaizdą per vieną rentgeno spindulių šaltinio apsisukimą.
Mikrokompiuteriniai tomografai išnaudoja savo vieną ir pagrindinį pranašumą prieš kompiuterinius tomografus, naudojamus medicinoje - jie skirti skanuoti objektams, kurie nėra judrūs ir kuriems jonizuojantis spinduliavimas nekelia grėsmės (skirtingai nuo aukštesniųjų gyvybės formų). Dėl šios priežasties ir yra galimybė pasiekti tokių kokybiškų tomografinių vaizdų.
Turinys |
Mikrokompiuterinės tomografijos galimybės
Mikrokompiuterinių tomografų paskirtis daugiausiai ir nusprendžia jų skiriamąją gebą - kuo didesnis objektas, kurį reikia skanuoti, tuo mažesnė skiriamoji geba, jei norima visa objektą nuskanuoti per vieną kartą. Laboratoriniai maži stuburiniai ir bestuburiai gyvūnai paprastai skanuojami su kelių-keliolikos mikronų skiriamąja geba. Jei norima sužinoti atskirų audinių ar ląstelių sandarą, galima pasiekti kelių šimtų nanometrų skiriamąją gebą, tačiau skanavimo matmenys bus vos dešimtosios milimetro dalys. Norint pabrėžti itin aukštą skiriamąją gebą, tokia tomografija vadinama nanotomografija (Pav. Medienos trimatė rekonstrukcija...).
Mikrokompiuterinė tomografija negyvų objektų tyrimui
Mikrokompiuterinė tomografija yra nedestrukcinis metodas sužinoti objekto, daikto ar įrenginio vidinę sandarą ir aptikti galimas anomalijas ar defektus (Pav. Stiklo pluošto kompozicinės medžiagos mikroKT; Stiklo pluošto kompozicinės medžiagos trimatė rekonstrukcija pagal mikroKT). Metodika mėginama taikyti elektronikoje smulkių prietaisų ar jų komponentų defektams nustatyti, kiek dažniau mikrokompiuterinė tomografija taikoma medžiagų struktūrai nustatyti pramonėje bei geologijoje. Didelio populiarumo metodika kol kas neturi dėl didelės įrenginių kainos bei ilgo tyrimui reikalingo laiko, todėl mikrotomografiniai tyrimai kol kas daugiausia yra mokslinio ir eksperimentinio pobūdžio.
Mikrokompiuterinė tomografija biologijoje ir medicinoje
Itin aukštos skiriamosios gebos mikrokompiuterinis tomografas daugeliu atvejų gali atitikti ir pakeisti optinį mikroskopą, ir tai itin naudinga, kai tiriami neskaidrūs objektai ir audiniai. Paprastai mikrokompiuterinės tomografijos tyrimo metodika taikoma arba ex vivo arba in vitro, nors mokslinių eksperimentų atveju taikoma ir in vivo su smulkiais gyvūnais. In vivo metodika gali būti naudojama su žemesnėmis gyvybės formomis, kadangi jų jautrumas jonizuojantiems spinduliams yra gerokai mažesnis (Organizmų atsparumas jonizuojančiam spinduliavimui)
Mikrokompiuterinė tomografija odontologijoje
Nėra griežto apibrėžimo dėl mikrokompiuterinės tomografijos sąvokos ir prietaisų techninių parametrų, kurių skanavimas atitinka šią sąvoką. Patys moderniausi klinikinėje praktikoje naudojami kompiuteriniai dentaliniai tomografai jau gali pasiekti apie 100 mikronų skiriamąją gebą su itin nedideliu apšvitos lygiu, todėl jų atliekamas skanavimas kartais irgi vadinamas mikrokompiuterine tomografija.
Visgi, kai kalbama apie mikrokompiuterinę tomografiją, turima galvoje skanavimą su itin didele skiriamąja geba, kurios pagalba galima atskirti ląsteles ar darinius, kurių dydis yra keli ar dešimtys mikronų. Taikyti mikrokompiuterinės tomografijos tyrimą odontologijoje kol kas nėra mediciniškai tikslinga dėl milžiniškos apšvitos dozės. Visi tyrimai su žmonių dantimis yra padaryti laboratorijoje su išrautais dantimis.
