MB2
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
MB2, arba papildomas viršutinių moliarų mediobukalinės šaknies kanalas. Iš tiesų, vadinti šį anatominį darinį atskiru kanalu yra kiek klaidinga, kadangi vienoje šaknyje esantys keli kanalai beveik niekada nėra vienas nuo kito pilnai atskirti, o turi pakankamai išreikštą sąsmauką (Pav. Aksialinis mediobukalinės šaknies pjūvis viduriniame trečdalyje). Anatominiu požiūriu teisingiau būtų teigti, jog tai tiesiog antroji vieno 8-formos kanalo dalis.
Turinys |
Statistika
Įvairių autorių tyrimų rezultatai dėl MB2 kanalo buvimo viršutinių krūminių dantų mediobukalinėje šaknyje dažnumo stipriai skiriasi. Pirmų moliarų mediobukalinė šaknis turi du atskirus kanalus maždaug 10-70% atvejų (Pav. Kanalų skaičiaus procentinis pasiskirstymas mediobukalinėje viršutinių pirmųjų krūminių dantų šaknyje), nors yra tyrimų, kurie parodė, jog MB2 kanalas pasitaiko net dažniau nei 90-95%. Antrų moliarų mediobukalinėje šaknyje du kanalai aptinkami rečiau, negu pirmųjų moliarų atitinkamoje šaknyje - maždaug 10-40% atvejų (Pav. Kanalų skaičiaus procentinis pasiskirstymas mediobukalinėje viršutinių antrųjų krūminių dantų šaknyje).
Kanalo lokalizacija
- Plačiau: MB2 kanalo lokalizacija
MB2 galima aptikti kiek medialiau tiesės, jungiančios pagrindinį mediobukalinės šaknies kanalą su gomūriniu kanalu. Kanalas gali būti sunkiai įžiūrimas akimi dėl jo siaurumo bei dėl to, kad jis paprastai būna pasislėpęs po danties kietųjų audinių "stogeliu", kuris turi būti pašalintas, norint apdirbti minėtą kanalą. Nuo pagrindinio MB kanalo link MB2 paprastai eina siaura vagelė, pagal kurią irgi galima mėginti orientuotis, ieškant papildomo kanalo (Pav. Viršutinio moliaro pulpos kameros dugnas, išplatinus pagrindinių kanalų įeigas).
Kartais, einant vagelės kryptimi link gomūrinio kanalo, galima aptikti ir MB3 ar net MB4 (trečią ir ketvirtą MB šaknies kanalą). Tai yra gana retas atvejis, kad MB šaknis turėtų daugiau dviejų kanalų, tačiau šią variaciją taip pat reikia žinoti (Pav. Trečias MB šaknies kanalas) Nerekomenduojama mėginti lįsti gilyn į MB2 kanalą, kol nėra pilnai nuimtas "stogelis" (Pav. Stogelis virš įeigos į MB2 kanalą) ir nėra padarytas tiesus priėjimas (Pav. Pašalintas MB2 kanalo "stogelis" ir padarytas tiesioginis priėjimas prie kanalo). Jei nebus pasiektas tiesus priėjimas į gilesnes kanalo dalis, darbiniam instrumentui bus sunku dirbti dėl nuolatinės jo deformacijos per kanalo linkį ties įeiga, o tai gali būti tiek kanalo neadekvataus išvalymo priežastimi, tiek ir "užlaiptavimo" ar instrumento lūžimo priežastimi. Danties skerspjūvyje matoma, kodėl esant įprastinei endodontinės ertmės formai, MB2 kanalo pasiekimas yra sudėtingas bei nerekomenduotinas (Pav. Įeigos į MB2 kanalą kampas; Pav. Stogelis virš įeigos į MB2 kanalą).
Rentgenologinis vaizdas
Papildomas mediobukalinės šaknies kanalas yra gana siauras, dažnai siauresnis už 0,1 mm, todėl įžiūrėti rentgenogramoje yra sunku. Situaciją apsunkina ir tai, kad viršutiniai moliariai kartais yra dalinai užstojami skruostikaulio šėšėlio, taip pat tai, kad kanalai dažnai persidengia vienas su kitu bei su kitos šaknies periodonto plyšiu. Dėl šios priežasties numatyti MB2 buvimą ir MB-MB2 sistemos konfigūraciją pagal dentalinę rentgenogramą praktiškai nėra įmanoma.
Kontrolinėse nuotraukose po endodontinio gydymo, atitinkamu kampu pakreipus tubusą, galima aiškiai pamatyti abu plombuotus MB šaknies kanalus (Pav. MB šaknyje matyti du plombuoti kanalai, kurie susieina apikalinėje dalyje).
Vaizdas kompiuterinėje tomogramoje
Kompiuterinės tomogramos aksialiniuose pjūviuose galima įžiūrėti arba patį kanalą, arba pagrindinio MB kanalo asimetrinį išsidėstymą, kas nurodo į papildomo kanalo buvimą (Pav. Pirmo moliaro aksialinis pjūvis...).
Turint kompiuterinę tomogramą skaitmeniniu pavidalu, galima vaizdo redagavimo programomis, pakeitus tam tikrus parametrus, išryškinti blogai matomą arba visai nematomą papildomą MB šaknies kanalą (Pav. eFilm ir Adobe Photoshop programų filtrų pritaikymas). Reikia suprasti, kad tokiu būdu išryškinti kanalai atrodo gerokai platesni, negu yra iš tiesų. Be to, kompiuterinė tomografija negali padėti tiksliai nustatyti siaurų kanalų forma (teoriškai, kad matytųsi bent apytikslė kanalo forma, kanalas turi kontrastuoti bent dviejuose kompiuterinio tomografo sensoriaus sensoriniuose elementuose), todėl daugumas jų atrodo apvalūs.
Kadangi MB2 kanalas lieka nerastas didžiojoje dalyje endodontologinio viršutinių krūminių dantų gydymo atvejų, o dentalinėje periapikalinėje rentgenogramoje neplombuoto papildomo kanalo buvimas matomas itin retai, kompiuterinė tomografija yra puikus metodas nustatyti nerasto ir neplombuoto kanalo buvimą. Dėl kanalo siaurumo, dažniausiai įtarti nerasto kanalo buvimą galima pagal asimetrinį magistralio kanalo išsidėstymą ir asimetrinį radiologinio kontrasto buvimą šaknyje, kai analizuojami jos aksialiniai pjūviai (Pav MB2 kanalas, matomas pirmajame ir antrajame viršutiniame moliare). Pats kanalas kaip tuštuma yra matomas pakankamai retai ir tik aukštos skiriamosios gebos kompiuterinėse tomogramose (Pav. Abiejuose viršutiniuose pirmuosiuose krūminiuose dantyse nerastas MB2 kanalas).
Klinikiniai MB2 kanalo paieškos ir apdirbimo niuansai
Įeigos aptikimas
Būdamas gana siauras, antras mediobukalinis viršutinių moliarų kanalas yra kiek sunkiai matomas plika akimi. Gyvybinguose dantyse kanalo įeiga paprastai galima aptikti pagal kraujuojančios pulpos liekanas. Negyvybinguose dantyse gana dažnai kanalo įeigos plika akimi pastebėti nepavyksta.
Kanalo įeigai aptikti tiek turint padidinimo prietaisus, tiek ir dirbant be jų, galima pamėginti panaudoti vadinamą "šampano testą". Jo esmė yra aukštos koncentracijos natrio hipochlorito (5 %) įlašinimas į pulpos kamerą ir išsiskiriančių dujų burbuliukų, nurodančių į organinių medžiagų buvimo vietą, stebėjimas. Ypač vaizdingai ir gerai tai galima pamatyti taikant transiliuminacijos metodiką ir stebint pulpos kamerą per endomikroskopą (Pav. "Šampano" testas transiliuminacijos fone, vaizdas per endomikroskopą). Svarbu nepamiršti, kad natrio hipochloritas reaguoja su danties organiniais junginiais, todėl dujų burbuliukai gali skirtis ne tik iš slapto kanalo įeigos, bet ir iš tų vietų, kuriose yra didelis užterštumas organinėmis medžiagomis. Dėl šios priežastis, testo rezultatus negalima traktuoti vienareikšmiškai.
Kietųjų audinių stogelio pašalinimas
Kadangi MB2 nėra vienoje linijoje su gomūriniu ir MB kanalais ir beveik visada yra medialiau, paprastai jis yra pasislėpęs po kietųjų audinių stogeliu, jei yra suformuota standartinė endodontinė ertmė. Norint užčiuopti įeigą, šis stogelis turi būti pašalintas. Paprastai tai rekomenduojama daryti ultragarsinių prietaisų ar lėtaeigių specialių prailgintų grąžtų pagalba binokuliarinių lūpų ar endomikroskopo kontrolėje (Pav MB2 paieška po kietųjų audinių stogeliu...). Gavus tiesų priėjimą prie gilesnių kanalo sričių, kanalo mechaninis apdirbimas nesiskiria nuo kitų kanalų mechaninio apdirbimo.
