Lidokainas
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas lidokaino panaudojimui odontologijoje.
Lidokainas odontologijoje naudojamas kaip vietinis anestetikas. Tai amidų grupės tipo vidutinio ilgumo veikimo vietinis anestetikas, išleidžiamas hidrochlorido pavidalu.
Turinys |
Struktūra ir fizikinės savybės
Lidokaino hidrochloridas yra balti bekvapiai kristalai pasižymintys nežymiai karčiu skoniu, labai gerai tirpūs vandenyje ir alkoholyje. Lidokaino hidrochlorido pKa yra 7.86.
Farmakologija
Lidokainui būdingai stipriai išreikštas vietinis anestetinis poveikis. Preparatas gali būti naudojamas visoms vietinės anestezijos rūšims.
Lidokainas trukdo vykti neurono depoliarizacijai, kuri atsakinga už veikimo potencialo, o kartu ir impulso, perdavimą.
Be vietinio anestetinio poveikio, lidokainui būdingas ir antiaritminis poveikis, todėl preparatas naudojamas kardiologijoje ir reanimatologijoje
Naudojant lidokainą infiltracinei anestezijai dantų ir burnos minkštųjų audinių nuskausminimo atvejais, efektas pasireiškia po apytiksliai 2-3 minučių. Danties pulpos anestezija trunka apie 1 valandą, minkštųjų audinių - apie 2,5 val. Prie lidokaino paprastai yra pridedamas adrenalinas, kurio koncentracija tirpale gali buti nuo 1:50000 iki 1:200000. Adrenalinas prailgina lidokaino anestetinį veikimą ir naudojamas ilgesnių intervencijų metu. Naudojant lidokainą su adrenalinu laidinei anestezijai, anestetinis veikimas paprastai pasireiškia po daugiau nei 5 minučių. Vidutinė pulpos anestezijos trukmė yra apie 1,5 val., minkštųjų audinių nejautra trunka apie 3 val.
Lidokainas pilnai absorbuojamas, jo absorbcijos greitis priklauso nuo dozės, patekimo į organizmą būdo ir injekcijos vietos kraujotakos. Adrenalinas gerokai sulėtina lidokaino absorbciją.
Lidokaino plazmos klirensas lygus 0,95 l/min, pasiskirstymo tūris - 91 l, skilimo pusperiodis - 1,6 val. Susijungusio su kraujo plazmos baltymais lidokaino dalis priklauso nuo preparato ir plazmos glikoproteino koncentracijos.
Lidokaino biotransformacija
Preparatas greitai ir beveik pilnai metabolizuojamas kepenyse, metabolitai ir nepakitęs preparatas, kurio lieka apie 2%, išskiriami inkstų. 70% su šlapimu išsiskyrusio lidokaino sudaro 4-hidroksi-2,6-dimetilanilinas (Pav. Lidokaino biotransformacijos keliai).
Klinikinis panaudojimas
Odontologijoje naudojamas laidinei, infiltracinei ir intraligamentinei anestezijai, didesnės koncentracijos tirpalas naudojamas aplikacinei anestezijai.
Sąveika su kitais preparatais
Pašaliniai reiškiniai
Dozavimas
Vienkartinė lidokaino dozė neturėtų viršyti 300 mg, kai anestetikas vartojamas be adrenalino, ir 500 mg, kai naudojamas su adrenalinu (4,5 mg/kg ir 7 mg/kg, atitinkamai). Dozė, reikalinga pasiekti anesteziją, priklauso nuo manipuliacijos. Didžiausia dozė reikalinga endodontinio gydymo metu taikant laidinę anesteziją, mažiausia - minkštųjų audinių anestezijai pasiekti infiltuojant anestetiką bei danties nejautrai, injekuojant preparatą intraligamentiškai. Naudojant 2% lidokaino su adrenalinu 1:100000 tirpalą, infiltracijai pakanka apie 1 ml tirpalo (20 mg lidokaino), laidinei anestezijai - 2-4 ml tirpalo (40-80 mg lidokaino), intraligamentinei - vos 0,12 ml tirpalo vienai danties šakniai (2,4 mg lidokaino). Minkštųjų audinių anestezijai pakanka 0,5-1 ml tirpalo (10-20 mg lidokaino), priklausomai nuo norimo anestezuoti ploto.
Vaikams iki 10 metų amžiaus visoms manipuliacijoms paprastai pakanka 1 ml tirpalo (20 mg lidokaino).
Išleidimo forma
Injekcinis lidokaino tirpalas išleidžiamas karpulėse po 1,8 ml su 2% lidokaino koncentracija bei 1:50000-1:200000 adrenalino koncentracija. Rečiau išleidžiamas ampulėse po 5 ml. Aplikacinei nejautrai sukelti, išleidžiamas 10% lidokaino aerozolis.
