Kontaktinis kariesas

Straipsnis iš OdontologijaWiki.

Pradinės stadijos kontaktinis kariesas, matomas ant pašalinto danties emalio paviršiaus (kairėje); danties, pažeisto kontaktinio karieso, išilginis pjūvis (dešinėje). Danties pjūvio kairėje pusėje matyti kontaktinis kariozinis procesas, peržengęs dentino-emalio ribą ir išplitęs į dentiną, kairėje kontaktinis kariesas apsiriboja tik emalio demineralizacija ir yra grįžtamo pobūdžio

Kontaktinis kariesas yra gana sunkiai diagnozuojamas dantų kontaktiniuose paviršiuose besivystantis kariozinis procesas. Nors dantų kontaktiniai paviršiai ir yra sąlyginai lygus, kontaktinis kariesas yra itin dažnas, kadangi jo priežastimi yra geros maisto likučių ir apnašo kaupimosi sąlygos tarpdančiuose bei sudėtingas jų pašalinimas iš ten. Kai kontaktinį kariesą įmanoma pamatyti akimi (pvz., jei yra neišdygęs arba pašalintas gretimas dantis), jis atrodo kaip balkšva (pradinėje grįžtamoje stadijoje) ar pigmentuota dėmė emalio paviršiuje (Pav. Pradinės stadijos kontaktinis kariesas, matomas ant pašalinto danties emalio paviršiaus). Pažengęs kontaktinis kariesas turi suardytą emalio paviršių bei matomą kariozinę ertmę.

Radiologinis kontaktinio karieso vaizdas

Kontaktinio karieso rentgenologinis vaizdas

Kontaktinis kariesas rentgenogramoje: 1 - nedidelis kontaktinis kariesas vitaliniame apatiniame antrame moliare; 2 - itin stambus kontaktinis kariesas, susisiekiantis su pulpos kamera ir nulėmęs danties endodontinio gydymo būtinumą; 3 - stambus kontaktinis kariesas vitaliniame apatiniame antrame premoliare su rentgenogramoje kontrastuojančiu aplink procesą esančiu emaliu

Kontaktinis kariesas kartais gana sunkiai diagnozuojamas vizualiai, arba vizualiai sunku įvertinti jo dydį. Apytiksliai, tai galima padaryti sukandiminės rentgenogramos arba periapikalinės rentgenogramos pagalba. Kontaktinių paviršių karioziniams procesams diagnozuoti geriau tinka sukandiminė rentgenograma, kadangi jos metu rentgeno spindulių šaltinio kampas yra kitoks, nei periapikalinės rentgenogramos atveju, nors apatiniame žandikaulyje, teisingai įstačius juostelę, kontaktinis kariesas gerai matomas ir periapikalinėje nuotraukoje (Pav. Kontaktinis kariesas rentgenogramoje).

Pagrindiniai kontaktinio karieso rentgenologiniai požymiai yra šie:

• įvairaus dydžio kietųjų danties audinių išretėjimas kontakte su gretimu dantimi;
• platėjantis link dentino giliųjų sluoksnių išretėjimo židinys, kartais su beveik nepakitusiu emaliu rentgenogramoje.

Toks tipiškas kontaktinio karieso vaizdas susidaro dėl to, kad dentine kariesas plinta gerokai greičiau, nei emalyje. Kontaktinio danties paviršiaus emalis gali būti viso labo balkšvas ar pigmentuotas, su nedideliais struktūriniais pokyčiais, tačiau po juo esantys dentino sluoksniai bus stipriai demineralizavę, todėl ir atrodys mažiau kontrastuojantys nuotraukoje.

Kontaktinio karieso vaizdas kompiuterinės tomogramos aksialiniuose pjūviuose

Kontaktinis kariesas kompiuterinės tomogramos aksialiniuose pjūviuose: 1 - pradinė kontaktinio karieso stadija, kurioje matyti kiek suplonėjęs ryškus emalio žiedas bei nedidelis dentino prie pat emalio kontrasto sumažėjimas (dentino reakcija); 2 - pažengęs kontaktinis kariesas su emalio sienelės suardymu; 3 - itin stipriai pažengęs kontaktinis kariesas su didelio laipsnio emalio netektimi, gretimame dantyje matyti beprasidedantis kontaktinis kariesas; 4 - vienodai pažengęs kontaktinis kariesas gretimuose dantyse

Kompiuterinės tomogramos pagalba galima ne tik nustatyti beprasidedantį kontaktinį kariesą, bet ir tiksliai nustatyti jo erdvinę konfigūraciją, kas svarbu, jei taikoma minimalios invazijos koncepcija. Pagal kompiuterinę tomogramą kontaktinį kariesą geriausia vertinti aksialiniuose pjūviuose, o ne multiplanarinėse rekonstrukcijose (MPR), tačiau, norint įvertinti karieso erdvinį išsidėstymą dantyje, aksialinius vaizdus reikia derinti su MPR arba generuoti trimatį danties modelį (Pav. Kontaktinis kariesas kompiuterinės tomogramos aksialiniuose pjūviuose).

Tipiški kontaktinio karieso skiriamieji požymiai kompiuterinės tomogramos aksialiniame pjūvyje yra šie:

• suplonėjusi arba išnykusi emalio žiedo dalis;
• dentino kontrasto sumažejimas (dentino reakcija).

Verta nepamiršti, jog kramtomųjų dantų paviršiaus forma yra sudėtinga, todėl į aksialinį pjūvį gali ties gumburais, esant neanatominei restauracijai ar tiesiog nesant danties daliai, gali susidaryti panašus į kontaktinio karieso vaizdas, kaip šio paveiksliuko 3 nuotraukoje (Pav. Kontaktinis kariesas kompiuterinės tomogramos aksialiniuose pjūviuose), kur aukščiau esančio danties medialiniame paviršiuje yra didelis nekontrastuojantis defektas, kuris yra tiesiog danties kietųjų audinių defektas nulūžus daliai danties sienelės.

Kontaktinio karieso gydymo ypatumai

Dėl sunkiai prienamos lokalizacijos, kontaktinis kariesas yra gydomas kiek kitaip, nei gydomas kariozinis pažeidimas lengvai prieinamoje danties vietoje.

Standartinė metodika

Paprastai, norint pasiekti kariozinio proceso pažeistus audinius kontaktiniame taške, reikia pašalinti dalį nepažeistų ir sveikų audinių. Suardoma dalis kontaktinį kariozinį procesą iš okliuzinio paviršiaus dengianti emalio dalis ir padaromas tiesus priėjimas prie kariozinio proceso.

Standartinė gydymo metodika yra gana nesudėtinga, jos metu lengviau kontroliuoti kariozinių audinių pašalinimą, tačiau yra pašalinama dalis sveikų audinių ir tokiu būdu susilpninamas dantis.

Tunelinė metodika

Plačiau: Tunelinė preparavimo metodika

Tunelinė metodika yra mažai invazinė kontaktinio karieso gydymo metodika, kuomet karieso pažeisti danties audiniai yra pasiekiami per mažą okliuziniame danties paviršiuje padarytą angelę.

Tunelinė metodika yra gerokai sudėtingesnė ir nevisuomet pasiteisina. Gydant kariesą šiuo būdu gerokai sudėtingiau kontroliuoti kariozinių audinių pašalinimą, be to, kartais pašalinus kariozinius audinius likęs emalio tiltelis yra toks plonas, jog tunelinės metodikos pranašumai dingsta.