Kariesas***

Straipsnis iš OdontologijaWiki.

Kariesas, arba ėduonis, yra labiausiai paplitusi dantų liga, nuo kurios yra pažeisti daugiau nei 90% visų pasaulio žmonių dantys. Paprastai pasireiškianti kaip skylė dantyje, ši liga neprofesionalų tarpe dažnai ir vadinama "skyle dantyje".

Priežastys

Karieso išsivystymui būtinų faktorių schema. Jei nors vieno iš apskritimuose paminėtų faktorių nebus ar jis bus nepakankamas, karieso nebus

Nors kariesas yra labai paplitusi liga šiuolaikinėje visuomenėje, jam išsivystyti turi būti sudarytos palankios sąlygos. Karieso vystymuisi yra būtini tokie faktoriai, kaip dantis, ant kurio paviršiaus pradės vystytis kariesas, mikroogranizmai, kurių visada burnos ertmėje, maisto medžiagos, kurias tie mikroogranizmai skaidys bei tam tikras laikas, kuriam praėjus bus pasiektas pakankamo lygio pažeidimas, kurį jau bus galima vadinti kariesu (Pav. Karieso išsivystymui būtinų faktorių schema).

Ligos požymiai

Kaip jau buvo minėta, vienas iš pagrindinių ligos požymių yra ertmės (skylės) dantyje atsiradimas. Tačiau ne visos ertmės dantyje yra karieso rezultatas. Dažniausiai kariozinio proceso eigoje ertmės susidaro nelygiuose danties paviršiuose, tokiuose, kaip galinių dantų vagelės bei dantų kontaktuose. Ertmės ant lygių nekontaktinių danties paviršių dėl karieso formuojasi gana retai, tačiau jas galima aptikti, dažniausiai jos atsiranda galinių dantų paviršiuose, kontaktuojančiuose su žandais.

Kariesą diagnozuoti pačiam pacientui nėra itin sudėtinga, tačiau yra tam tikrų situacijų, kuomet karieso aptikimas tampa komplikuotas. Dantyje, kuris iki tol nebuvo gydytas, kariesą galima įtarti, jei yra kai kurie šių požymių:

• Nelygių kraštų ertmė, dažniausiai esanti nelygiame danties paviršiuje, tarp vagelių arba kontakte tarp gretimų dantų, kuri čiuopiama aštriu daiktu, pastarajam tarsi stringant joje, arba/ir matoma vizualiai. Ertmė paprastai būna nuo gelsvos iki beveik juodos spalvos.
• Įvairaus intensyvumo skausmas arba padidėjęs danties jautrumas, kai pastarasis kontaktuoja su šaltu/karštu, saldžiu/rūgščiu dirgikliu, traukiant orą (ypač šaltą) bei tiesiogiai liečiant ertmės vidų.
• Balkšva emalio spalva, užimanti nedidelį emalio paviršiaus, esančio šalia dantų kontaktų, plotą. Šis požymis yra kontaktinio karieso simptomas, tačiau šią karieso formą diagnozuoti sudėtingiau dėl jo lokalizacijos.

Jei dantis jau buvo gydytas (plombuotas), karieso aptikimas turi savo niuansų. Plombuotame dantyje kariozinis procesas gali vystytis kaip visiškai naujoje vietoje, nekontaktuodamas su danties plomba, taip ir tokioje vietoje, kurioje jis kontaktuos su plomba. Pastaruoju atveju kariesas yra vadinamas antriniu, kas yra nekokybiškai atlikto pirminio gydymo komplikacija. Gydytame dantyje naujoje vietoje besivystantis kariesas atpažįstamas pagal tuos pačius požymius, kaip ir negydytame dantyje. Antrinio karieso vystymosi atveju be aukščiau nurodytų požymių gali būti ir kiek sudėtingiau atpažįstamų specifinių požymių, tokių kaip šie:

• Tamsi aiškiai matoma linija ar plyšys plombos ir danties kontakto vietoje. Ne visada ši linija yra karieso, kurį reikia gydyti, požymis, dažnai tai yra tik paviršinio plombos ir danties sandūros sluoksnio nusidažymas, kuris gali būti nušlifuotas ar nupoliruotas.
• Paslanki plomba, matoma vizualiai ar jaučiama kramtymo metu. Pacientai šią situaciją dažnai apibūdina kaip "klibanti plomba". Teoriškai, paslankios plombos buvimas negarantuoja karieso buvimą, tačiau praktiškai tokia situacija reikalauja gydymo.
• Visiškas arba dalinis seniau dantyje buvusios plombos netekimas, pacientų vadinamas "plombos iškritimu". Kaip ir klibančios plombos atveju, tai ne visuomet reiškia, kad yra naujas kariozinis procesas, tačiau gydymas yra reikalingas, todėl ši komplikacija taip pat yra vadinama antriniu kariesu.
• Danties sienelės, esančios šalia plombos, nuskilimas. Ši situacija taip pat dažniausiai apibūdinama kaip "plombos iškritimas", kadangi pacientui pačiam dažnai yra sunku suprasti, ar iškrito plomba, ar nuskilo danties gabaliukas, ar įvyko abi komplikacijos kartu. Nors ir danties dalies nuskilimas negarantuoja to, jog yra kariozinis procesas, gydymas yra reikalingas kaip karieso profilaktika, todėl ši komplikacija yra priskiriama prie antrinio karieso.

Karieso gydymas

Karieso gydymas apima tokius etapus, kaip kariozinės ertmės (skylės) išvalymas bei išvalytos ertmės plombavimas arba atstatymas protezu. Ertmė paprastai valoma gręžiant, kuomet pašalinami infekuoti, suminkštėję ar pakitę audiniai, kartais tai galima padaryti rankinių instrumentų, panašių į gremžtukus pagalba, populiarėja ir ertmės išvalymas nuo nesveikų audinių ultragarsinių (itin greitai vibruojančių) prietaisų arba lazerio pagalba. Išvalytai ertmei priduodama tam tikra forma, kurią nulemia tai, kuo bus atstatomas dantis.

Techniniai karieso gydymo aspektai

Beveik visais atvejais, valant "skylę", pašalinama ir dalis sveikų nepakitusių audinių, kadangi dažniausiai techniškai nepavyksta pasiekti sugedusių audinių, nepašalinus ir dalies sveikų. Kartais dalis sveikų audinių yra šalinama specialiai, kadangi jų nepašalinus, pastarieji gali skilti ar lūžti. Forma, kurią reikės suteikti ertmei, nemažai priklauso ir nuo to, kaip bus atstatytas dantis. Kaip taisyklė, mažiausiai dantį gręžti tenka, kuomet yra plombuojama kompozicinėmis plombomis (populiariai vadinamomis "helio" plombomis), daugiausia - amalgaminėms (populiariai vadinamomis metalinėmis plombomis) plomboms ir mikroprotezais. Tačiau, nors kompozicinė plomba ir išsaugo daugiau sveikų audinių, tai nereiškia, kad ji yra ilgaamžiškesnis danties atstatymo variantas, negu kiti minėti variantai.

Pradinių stadijų kariesas

Pradinių stadijų kariesui būdingi keli požymiai, kurie gali padėti pacientui pačiam nustatyti diagnozę. Šie požymiai yra:

• Pradinių stadijų kariesas paprastai atrodo kaip balta matinė dėmė ant danties paviršiaus, dažniausiai tarpdančiuose.
• Dėmės vietoje danties paviršius yra beveik lygus, vos vos šiurkštus, nėra jokios akivaizdžios "skylės".
• Paprastai, nėra jokio skausmo liečiant pradinės karieso stadijos pažeistą karieso vietą, gali būti labiau jautrus dantis nuo saldžių ar rūgščių dirgiklių.

Teoriškai, pradinėse savo stadijose, kariesas gali būti gydomas be ertmės gręžimo ir plombavimo, o tik tepant specialias medžiagas ant pažeidimo vietos.

Stabilizuotas kariesas

Stabilizuotas kariesas yra kariesas, kuris perėjo į lėtinę stadiją. Lėtinis kariesas, jei yra gera burnos ertmės higiena, vystosi arba labai lėtai, arba visai nesivysto, todėl ir vadinamas stabilizuotu, nes jo būklė yra stabili.

Stabilizuotą kariesą galima įtarti, jei yra šie požymiai:

• Tamsus, dažniausiai juodas nedidelis taškas ar plotas danties paviršiuje, paprastai vagelėse ar įdubimuose.
• Kietas tamsaus taško ar ploto paviršius, į kurį nesminga aštrus daiktas.
• Visiškai neskausmingas.
• Lengviausiai aptinkamas prieškrūminių ir krūminių dantų vagelėse, kur nepakitęs gali būti keletą metų ar net dešimtmečius.

Stabilizuotas kariesas paprastai gali būti negydomas, ypač jei paciento burnos ertmės higiena yra gera, ir jei dantis su stabilizuotu kariesu burnoje tokioje pačioje būsenoje yra jau ilgą laiką (kelis metus ar dešimtmečius). Stabilizuotas kariesas neseniai išdygusiuose dantyse turi būti stebimas itin atidžiai.