Gyvsidabris
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Straipsnyje aptariamos medicinoje svarbios gyvsidabrio savybės
Gyvsidabris yra periodinės lentelės elementas, metalas, normaliomis sąlygomis aptinkamas kaip blizgantis skystis.
Turinys |
Fizikinės ir cheminės savybės
- Tankis - 13,6 g/cm 3.
- Lydimosi temperatūra - -39 C.
- Virimo temperatūra - 357 C.
- Paviršinis įtempimas - 486 mN/m.
Biologinis poveikis
- Plačiau: Gyvsidabrio biologinis poveikis
Farmakologija
Metalinis gyvsidabris, patekęs į organizmą per virškinimo traktą, yra gana netoksiškas, tačiau yra toksiški jo garai. Apie 80% įkvėptų gyvsidabrio garų patenka į kraujotaką. Gyvsidabrio pusperiodis žmogaus organizme yra apie 60 dienų, tačiau smegenyse ir kepenyse gyvsidabris gana smarkiai kaupiasi, kadangi minėtuose organuose jo pusperiodis gali siekti kelių metų.
Toksiškumas
Gyvsidabrio junginiai yra labiau toksiški, negu pats gyvsidabris; ypač toksiški yra organiniai gyvsidabrio junginiai. Vienas toksiškiausių gyvsidabrio junginių, dimetilgyvsidabris, yra tiek pavojingas, jog patekus vos keliems-keliolikai medžiagos miligramų ant odos tiesiogiai ar per drabužius, gali būti mirties priežastimi. Neorganiniai junginiai, tokie kaip gyvsidabrio (II) chloridas, gali būti apsinuodijimo ar mirties priežastimi, tačiau jau kiek didesnėse dozėse. 0,5 g gyvsidabrio (II) chlorido, patekusio į organizmą per virškinimo traktą, dozė paprastai sukelia gana smarkų apsinuodijimą, tačiau nėra letali; didesnės dozės jau gali būti ir letalios baigties priežastimi.
Dozės ir koncentracijos
Gyvsidabrio balansas žmogaus organizme
Tam tikras kiekis gyvsidabrio patenka į žmogaus organizmą ir išsiskiria iš jo. Lyginant su kitais mikroelementais, gyvsidabrio kiekiai organizme yra vieni mažiausių. Su maistu į organizmą patenka apie 75 nmol gyvsidabrio, įkvėpiama iš oro - apie 5 nmol (1 nmol gyvsidabrio lygus apie 200 jo nanogramų). Apie 50 nmol gyvsidabrio išsiskiria su išmatomis, 1,7 nmol - su šlapimu, prakaite galima aptikti tik pėdsakus gyvsidabrio. Gana nemaža dalis gyvsidabrio susikaupia raginiuose dariniuose, tokiose kaip plaukai, nagai ir kt (4,5 nmol) [2].
Didžiausia leistina gyvsidabrio koncentracija ore yra 50 mkg/m3, kas atitinka apie 500 mkg gyvsidabrio, patekusio į organizmą, per dieną. Esant tokiai gyvsidabrio patekimo į organizmą dinamikai, koncentracija kraujyje gali siekti apie 30 mkg/l, kai norma yra apie 3-5 mkg/l. Šlapime vidutiniškai aptinkama apie 5 mkg/l gyvsidabrio.
Iš amalgaminių plombų į organizmą patenkančio gyvsidabrio kiekis yra gana nemažas, todėl nuomonė apie amalgamų toksiškumą išlieka pagrįsta. PSAO nuomone, būtent amalgaminės restauracijos žmogaus burnoje yra didžiausias gyvsidabrio šaltinis organizme. Per dieną iš amalgaminių restauracijų į žmogaus organizmą patenka 3-17 mkg gyvsidabrio, kai su maistu patenka apie 2,5 mkg, o su vandeniu ir per orą - vos 0,003 ir 0,001 mkg, atitinkamai.
Tyrimais parodyta, jog gyvsidabris iš amalgaminių plombų išsiskiria plombavimo metu, kol amalgaminė plomba dar nėra pilnai sukietėjusi bei po sukietėjimo, kramtymo metu. Nustatyta, jog iš amalgaminių plombų į organizmą patenkantis gyvsidabris gali padidinti gyvsidabrio koncentraciją šlapime per 2-4 mkg/l. Tam tikras toksinis poveikis nervų sistemai ir inkstams pasireiškia kai su šlapime aptinkama virš 20-30 mkg/l gyvsidabrio, todėl sąsajos tarp amalgaminių plombų ir bendrinės patologijos pastebėta nėra.
Paplitimas gamtoje
Gyvsidabris yra mažai paplitęs gamtoje, todėl jo kiekiai matuojami milijoninėmis dalimis (ppm):
- Žemės plutoje - 0,86 tūrio ppm.
- Gėlame vandenyje - 0,00008 tūrio ppm, jūros vandenyje - 0,00003 tūrio ppm [1].
Literatūra ir nuorodos
1. Микроэлементозы человека.
2. Человек. Медико-биологические данные. М. Медицина, 1977.
