Elektroneigiamumas
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Elektroneigiamumas yra bematis kiekybinis rodiklis, parodantis molekulės atomo sugebėjimą pritraukti elektronus ar jų poras. Dažniausiai išreiškiamas bemačiais dydžiais pagal Polingo skale ir svyruoja nuo 0,7 iki 4.
Elektroneigiamumo esmė
Šiuolaikinė elektroneigiamumo samprata buvo pasiūlyta amerikiečių chemiko L. Polingo, kuris elektroneigiamumo sąvoką naudojo paaiškinti faktui, jog heteroatominės jungties A-B energija bendru atveju yra didesnė už vidutinę geometrinę reikšmę energijos homoatominių jungčių A-A ir B-B.
Elektroneigiamumas periodinėje elementų lentelėje kinta pagal tam tikrus dėsningumus: jis mažiausias elementų, esančių lentelės apačioje ir kairėje (paskutinių periodų ir pirmų grupių), ir tolygiai didėja į viršų ir dešinę (link pirmųjų periodų ir paskutinių grupių). Toks elgesys gali būti paaiškinamas atomų struktūros ypatumais kintant periodams ir grupėms. Didėjant periodo numeriui, didėja ir atomo elektronų lygmenų skaičius, ir už elektroneigiamumą atsakingi išorinio elektronų sluoksnio elektronai yra gerokai toliau nuo branduolio, todėl yra palyginti silpnai jo laikomi ir gali būti gana lengvai perduoti kitam cheminiam elementui, kas nulemia mažesnį elektroneigiamumą. Didėjant grupės numeriui, elektronai išoriniame lygmenyje yra arčiau atomo branduolio dėl kartu didėjančio teigiamo krūvio branduolyje didėjant protonų skaičiui. Didesnis teigiamas branduolio krūvis labiau traukia prie savęs elektronus ir sunkina jų atidavimą, kas ir nulemia didesnį elektroneigiamumą.
Taigi, didesni atomo matmenys nulemia mažesnį elektroneigiamumą, nes didesniame atome elektronai yra mažiau traukiami prie branduolio (Pav. Atomo dydžio ir elektroneigiamumo ryšys).
Elektroneigiamumo reikšmės
Apačioje pateiktos periodinės sistemos elementų elektroneigiamumo reikšmės pagal Polingo skale.
Iš lentelės matyti, jog labiausiai elektroneigiamas yra fluoras su beveik 4 vienetų elektroneigiamumu, mažiausias elektrinis neigiamumas yra sunkiųjų šarminių metalų, tokių, kaip francis ir cezis - apie 0,7-0,8. Didžiausias elektroneigiamumas apskritai būdingas halogenams, deguoniui ir azotui, kitų nemetalų elektroneigiamumas, kaip taisyklė, yra kiek didesnis, nei 2. Pereinamųjų elementų ir sunkiųjų metalų elektroneigiamumas yra diapazone apie 1,5-2, na o šarminių šarminių žemių elementų ši reikšmė tėra apie 0,7-1,3.
Elektroneigiamumas ir cheminio ryšio tipas
Elektroneigiamumo dėka galima nustatyti dviejų elementų tarpusavio ryšio tipą molekulėje; ar jis yra joninis, ar kovalentinis. Joninio ryšio metu vienas elementas visiškai perduoda kitam savo vieną ar keletą išorinio sluoksnio elektronų, kovalentinio ryšio metu atomus molekulėje jungia išorinio sluoksnio laisvi elektronai, kurie tokioje molekulėje priklauso maždaug vienodai vienam ir kitam atomui. Elektroneigiamumui tarp molekulės atomų stipriai skiriantis, elektronai nuo mažiau elektroneigiamo atomo bus visiškai atimti ir pritraukti prie labiau elektroneigiamo atomo - toks susidaręs ryšys yra joninis. Kai elektroneigiamumų reikšmės nesiskirs ar skirsis mažai, laisvi elektronai bus pasiskirstę tarp atomų daugiau ar mažiau tolygiai, kas reikš kovalentinį ryšį.
Riba tarp kovalentinio ir joninio ryšio yra nustatyta ties maždaug 1,7 elektroneigiamumo vienetų skirtumų. Reikia suprasti, jog kovalentinis ir joninis ryšys niekuomet nėra "gryni", išskyrus dviejų vienodų atomų jungtį, kuomet yra grynas kovalentinis ryšys (Pav. Elektroneigiamumo skirtumas ir cheminių ryšių pasiskirstymas). Ties minėtu maždaug 1,7 vienetų elektroneigiamumo skirtumu, ryšys tarp molekulės atomų yra apytiksliai vienodai joninis ir vienodai kovalentinis. Kovalentiniu nepoliniu ryšiu sutartinai yra laikomas ne vien tik ryšys tarp vienodų atomų, bet ir ryšys tarp atomų su elektroneigiamumo skirtumu ne didesniu, nei 0,5 vienetai.
