Dentalinė radiografija
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Dentalinė radiografija yra neinvazinis diagnostinis dantų ir aplinkinių kietųjų audinių įvertinimo metodas, kuriame naudojami didele skvarba pasižymintys rentgeno spinduliai. Yra keletas ganėtinai vienas nuo kito besiskiriančių dentalinės radiografijos metodikų, tokių, kaip įprastinė dentalinė rentgenografija ir dentalinė tomografija (kuriai priklauso dentalinė panoraminė rentgenografija ir dentalinė kompiuterinė tomografija).
Dentalinė rentgenografija
- Plačiau: Dentalinė rentgenografija
Dentalinė rentgenografija yra viena paprasčiausių ir dažniausiai taikomų dantų ir aplinkinių audinių instrumentinių tyrimo metodikų. Ji pagrįsta rentgeno spindulių savybėmis prasiskverbti per audinius ir sukelti specialioje juostelėje ar elektroniniame daviklyje tam tikrus pokyčius, kuriuos po atitinkamo juostelės ar daviklio apdorojimo galima matyti plika akimi.
Dėl skirtingo laipsnio nusilpimo įvairiose audiniuose, per juos praėję rentgeno spinduliai juostelėje ar daviklyje palieka skirtingo laipsnio pokyčius skirtingose vietose. Nevienodai praleidęs per save rentgeno spindulius, apspinduliuotas objektas palieka skirtingo intensyvumo šešėlį, kuris ir vadinamas rentgenograma. Didžiausias tokios metodikos trūkumas yra tas, jog bet koks trimatis objektas rentgenogramoje tampa dvimačiu, o tokiu būdu prarandamas didžiulis kiekis informacijos apie objekto erdvinę konfigūraciją. Šią ypatybę būtina prisiminti kiekvieną kartą, kai analizuojama rentgenograma.
