Dentalinė mikroskopija
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Dentalinė mikroskopija yra viena iš odontologijoje taikomų diagnostikos ir gydymo metodikų, kuomet darbui pasitelkiamas mikroskopas. Dažniausiai mikroskopija yra taikoma endodontologijoje, kur kokybiškas tam tikrų procedūrų atlikimas be padidinimo prietaisų nėra įmanomas. Endodontologijoje mikroskopo naudojimas kiek skiriasi nuo jo padaudojimo kitose odontologijos srityse, todėl paprastai yra išskiriama atskira dentalinio mikroskopo panaudojimo sritis, vadinama endomikroskopija.
Turinys |
Odontologijoje naudojami mikroskopai
Iš esmės, odontologijoje naudojami mikroskopai niekuo nesiskiria nuo kitose srityse naudojamų mikroskopų, tačiau yra tam tikri parametrai, kuriuos privalo turėti dentalinis mikroskopas, kad darbas su juo būtų įmanomas.
Dentalinių mikroskopų ypatybės
Mikroskopo optinė sistema
Objektyvas ir okuliarai
Pagrindinė dentalinio mikroskopo dalis, arba binokuliarinė galvutė, primena stalinį binokuliarinį mikroskopą (Pav. Seiler Revelation dentalinis mikroskopas). Kaip galima suprasti iš pavadinimo, mikroskopas turi du okuliarus (tiksliau, dvi atskiras optines sistemas), kad būtų įmanoma matyti erdvinį vaizdą.
Okuliaro padidinimas paprastai nulemia viso mikroskopo padidinimą. Okuliarų padidinimo reikšmės varijuoja nuo 6 iki 20 kartų. Įvairios padidinimo reikšmės gali būti gaunamos dėka būgno formos papildomos linzių sistemos, kurioje yra skirtingų optinių paramentų padidinami stiklai. Jų dėka okuliaro padidinimas gali būti arba sumazintas arba padidintas maždaug 3 kartų ribose.
Kuo didesnis objektyvo židinio nuotolis, tuo mažesnis visos sistemos padidinimas. Objektyvo židinio nuotolis yra vienas iš svarbiausių faktorių, kadangi nei pernelyg didelis, nei pernelyg mažas židinio nuotolis neleis kokybiškai atlikti reikiamos procedūros. Didelis židinio nuotolis privers gydytoją dirbti gana nepatogioje padėtyje, toli ištiesus rankas, o mažas - neleis sutalpinti reikiamų instrumentų neužstojant sau matomumo. Optimalus dentalinio mikroskopo židinio nuotolis yra 250 mm ir gali varijuoti 200-300 mm ribose.
Okuliarų plokštumos polinkis į objektyvo plokštumą
Mikroskopo okuliarai sudaro arba fiksuota apie 45 laipsniu kampą su statmeniu į objektyvo paviršių, arba yra slankiojantys, ir kampas gali kisti pagal poreikį. Dėl darbo su pacientu mikroskopo kontrolėje ypatumų, dirbti su tiesios optinės sistemos mikroskopais yra itin sudėtinga. Beveik visi šiuolaikiniai dentaliniai mikroskopai turi galimybę pagal poreikį keisti okuliarų kampą objektyvo atžvilgiu.
Dirbant viršutinio žandikaulio dantų srityje, pakanka gana nedidelio okuliarų palinkimo. Kur kas sudėtingiau dirbti apatinio žandikaulio dantų srityje, ypač su apatinių krūminių dantų distaline šaknimi, kur optimalus okuliarų polinkis į objektyvo plokštumą gali viršyti statų kampą.
Binokuliariškumas
Nors kokybiškas padidintas vaizdas gali būti matomas ir monokuliaro pagalba, tačiau visi šiuolaikiniai dentaliniai mikroskopai yra binokuliariniai. Dirbant su monokuliaru arba stebint vaizdą kompiuterio ekrane, prarandama galimybė orientuotis erdvėje ir gylio jausmas. Kuo išreikštesnis darbo objekto relfejas, tuo šis veiksnys yra svarbesnis. Su labiausiai išreikštu reljefu susiduriame endodontinio gydymo mikroskopo pagalba metu, todėl erdvės jausmas šiose intervencijose yra labiausiai reikalingas.
Padidinimas
Dentalinio mikroskopo binokuliarinė galvutė paprastai didina nuo kelių iki keliasdešimt kartų. Dažniausiai yra tik keletas didinimo reikšmių, todėl padidinimas nėra tolygus. Padidinimo reikšmės gali būti parenkamos sukant specialų būgną su jame įtaisytomis linzėmis. Papildomos linzės įgalina keisti okuliaro padidinimą apie 3 kartus - 3 kartus jį padidinti arba 3 kartus jį sumažinti. Darbui su dantų šaknų kanalais paprastai naudojamas apie 10x padidinimas. Didesnis padidinimas sukelia papildomų problemų, tokių, kaip mažas ryškaus vaizdo gylis, nepakankamas apšvietimas ir paciento bei gydytojo mikrojudesiai, ryškiau pastebimi didelio padidinimo pagalba. Didesnis nei 20x padidinimas paprastai naudojamas itin retai ir tik stebėjimui.
Apšvietimo sistema
Vienas didžiausių ir svarbiausių dentalinių mikroskopų ypatumų yra apšvietimo sistema. Norint turėti kokybišką gydomo danties vaizdą, stebint jį per veidrodį, būtinas koaksialinis (lygiagretus statmeniui į objektyvą) apšvietimas. Jei apšvietimas nėra koaksialinis arba artimas jam, matyti dantį per veidrodį ir kartu veidrodžiu nukreipti šviesą į tiriamą vietą yra itin sunku. Dėl šios priežasties visi dentaliniai mikroskopai turi atskirą šviesos šaltinį, kuris paprastai yra atskirame apšvietimo bloke. Per šviesolaidį iš apšvietimo bloko šviesa patenka į sritį už objektyvo, kur veidrodžio arba prizmės pagalba nukreipiama į tiriamą objektą maksimaliai statmenai objektyvui.
Dažniausiai mikroskopo apšvietimo blokas yra integruotas į mikroskopo stovą. Šviesos šaltiniu paprastai yra galinga 150-250 W halogeninė arba aukšto intensyvumo iškrovos (angl. HID - High Intensity Discharge; buityje dar kartais vadinama "ksenonine") lempa. Pirmosios lempos, ypač tokio galingumo kaip reikalinga geram apšvietimui pasiekti, itin stipriai kaista, todėl yra statomas aušinimo šaltinis. Aušinimo šaltinis yra statomas ir HID lempoms, nors jos šilumine energija paverčia santykinai mažesnę sunaudojamos energijos dalį ir šviečia gerokai ryškiau, negu halogeninės to paties galingumo lempos.
Halogeninės lempos duoda akiai įprastą kiek gelsvą šviesą, kai HID lempos pasižymi akinamai balta ar net melsva šviesa. Šiuolaikinių mikroskopų apšvietimo sistema komplektuojama tiek su halogeninėmis, tiek ir su aukšto intensyvumo iškrovos lempomis. Pastarosios tarnauja keliskart trumpiau, negu halogeninės ir yra gerokai brangesnės.
Atsiradus nedideliems itin didelio šviesumo šviesos diodams, pastarieji gali tapti gera alternatyva daug vietos užimančioms halogeninėms ir HID lempoms. Kol kas dentaliniai mikroskopai nėra komplektuojami su apšvietimo sistema šviesos diodų pagrindu, tačiau ši sistema gali būti komplektuojama kaip papildoma, išdestant diodus cirkuliariai apie objektyvą ir sufokusavus jų šviesą į vieną tašką.
Mikroskopo tvirtinimo elementai
Vaizdo adapteriai
Vaizdas iš dentalinio mikroskopo gali būti pateikiamas ir ant televizoriaus ar kompiuterio monitoriaus ekrano. Norint vienu metu turėti galimybę dirbti su mikroskopu, stebint vaizdą abiem akim, bei pateikti vaizdą ant ekrano, būtinas optinis prietaisas, skaidantis nuo objekto patenkantį šviesos srautą į dvi dalis. Viena šio šviesos srauto dalis keliauja į okuliarus, per kuriuos gydytojas paprastai stebi darbo lauką, kita - į vaizdo kamerą, kuri perduoda signalą ant ekrano. Toks optinis prietaisas vadinamas vaizdo adapteriu ir susideda iš kelių prizmių bei lęšių.
Beveik visi šiuolaikiniai dentaliniai mikroskopai turi integruotą vaizdo adapterį su įmontuota vaizdo kamera, tačiau ne visi turi galimybę vienu metu turėti pajungtą ir vaizdo kamerą, ir fotoaparatą (net ir modernios šiuolaikinės vaizdo kameros gerokai nusileidžia pagal gaunamų nuotraukų kokybę šiuolaikiniams skaitmeniniams fotoaparatams, todėl kokybiškoms nuotraukoms gauti dažnai yra pageidaujamas butent fotoaparatas).
