Dantis***

Straipsnis iš OdontologijaWiki.

Jump to: navigation, search
Šis straipsnis yra skirtas pacientams

Profesionalams skirtas straipsnis - Dantis


Krūminis žmogaus dantis
Enlarge
Krūminis žmogaus dantis

Dantis yra nedidelė kieta burnos ertmėje esanti struktūra, skirta pirminiam maisto apdorojimui. Gyvūnų, ypač plėšrūnų, dantys, skirtingai nuo žmonių dantų, vaidina labai svarbų vaidmenį kovoje su kitais gyvūnais.

Turinys

Dantų rūšys

Suaugęs žmogus turi 32 dantis, kurie vadinami nuolatiniais dantimis. 5-12 gyvenimo metais nuolatiniai dantys palaipsniui keičia laikinuosius dantis, vadinamus pieniniais dantimis, kurių vaikas turi 20.

Pieniniai dantys

Vaikai turi po 5 pieninius dantis kiekvienoje žandikaulio pusėje. Vaikų dantys sudaro 3 grupes pagal savo morfologiją - tai yra kandžiai, iltiniai dantys ir krūminiai dantys. Iš viso yra 8 kandžiai (po 2 kiekvienoje žandikaulio pusėje), 4 iltiniai dantys (po 1-ą kiekvienoje žandikaulio pusėje) ir 8 krūminiai (po 2 kiekvienoje žandikaulio pusėje).

Nuolatinių dantų forma. Viršuje - viršutinio žandikaulio dantys, apačioje - apatinio.
Enlarge
Nuolatinių dantų forma. Viršuje - viršutinio žandikaulio dantys, apačioje - apatinio.

Nuolatiniai dantys

Nuolatinių dantų yra po 8 kiekvienoje žandikaulio pusėje, ir jie skirstomi pagal savo morfologiją į 4 grupes (Pav. Nuolatinių dantų forma). Suaugusieji, skirtingai nuo vaikų, turi dar vieną dantų grupę, vadinamą prieškrūminiais dantimis. Kandžių ir iltinių dantų skaičius nesiskiria nuo pieninių kandžių ir iltinių dantų skaičiaus - jų yra po 2 ir po 1 kiekvienoje žandikaulio pusėje atitinkamai. Prieškrūminių dantų, kurių pieniniame sąkandyje nėra, suaugusieji turi po 2, o krūminių - po 3 kiekvienoje žandikaulio pusėje.

Danties struktūra

Išorinė struktūra

Danties dalys: emaliu padengta vainikinė dalis ir šaknys, padengtos cementu
Enlarge
Danties dalys: emaliu padengta vainikinė dalis ir šaknys, padengtos cementu

Morfologiškai skiriamas danties vainikas ir danties šaknis (arba šaknys) (Pav. Danties dalys). Matoma, paprastai virš dantenų esanti danties dalis, yra vainikas. Vainikas yra padengtas baltos spalvos emaliu, vyresnių žmonių jis daugelyje vietų yra arba dalinai, arba visiškai nusitrynęs, todėl vainiko spalva yra gerokai gelsvesnė. Skirtingų grupių dantų vainikai labai stipriai skiriasi savo forma. Danties šaknis (šaknys), nesant patologijai, nėra matomos, kadangi yra kaule ir pridengtos dantenomis. Saknys padengtos gelsvos spalvos cementu, tarp cemento ir emalio yra vadinama cemento emalio riba, kurią galima užčiuopti kaip nelygumą braukiant aštriu daiktu. Skirtingi dantys turi skirtingą šaknų skaičių bei kiek skirtingą jų formą.

Viršutiniai ir apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai, šoniniai kandžiai ir iltys) beveik visada turi po vieną gana ilgą šaknį, kuri viršutinių dantų ilgesnė, negu apatinių. Viršutiniai pirmieji prieškrūminiai dantys dažniausiai turi 2 šaknis, o antrieji viršutiniai prieškrūminiai ir visi apatiniai prieškrūminiai - po vieną šaknį. Viršutiniai krūminiai dantys paprastai turi 3 šaknis, o apatiniai - 2. Protiniai dantys (tretieji krūminiai dantys) yra labai variabilūs, todėl šaknų skaičius juose paprastai buna 1-3 viršutiniuose ir 1-2 apatiniuose.





Danties audiniai

Danties išilginis pjūvis ir pagrindiniai danties struktūriniai elementai
Enlarge
Danties išilginis pjūvis ir pagrindiniai danties struktūriniai elementai

Dantis susideda iš keleto skirtingų savybių audinių, tokių kaip emalis, dentinas, pulpa ir cementas (Pav. Danties išilginis pjūvis ir pagrindiniai danties struktūriniai elementai).

Emalis

Plačiau: Emalis***

Emalis yra itin kietas baltos spalvos audinys, kuris dengia visą danties vainiką. Storiausias emalio sluoksnis yra kramtomajame danties paviršiuje (ilčių ir kandžių - kandamajame krašte), sluoksnis palaipsniui plonėja link dantenų, kur, vainikui pasibaigus, pereina į kitokios struktūros audinį, vadinama cementu. Emalyje nėra ląstelių, todėl jis nėra jautrus jokiems dirgikliams.

Dentinas

Didžiausią danties dalį sudaro dentinas. Vainikinėje danties dalyje jis yra padengtas emaliu, o šakninėje - cementu. Sveikame dantyje dentino pamatyti neįmanoma, tačiau jis pradeda matytis emaliui nusitrinant su amžiumi, vystantis kariesui ar kitokiom patologinėm būklės. Dentinas sveikame dantyje paprastai yra gelsvos spalvos, jis didžiąja dalimi ir nulemia danties spalvą. Skirtingai nuo emalio, dentinas yra gyvas audinys, turintis savo sudėtyje ląstelių, kurios didžiąja dalimi ir atsako už danties reakciją į skausmą. Nepridengtas emaliu ar cementu ir kontaktuojantis su burnos ertme gyvybingo danties dentinas dažniausiai jautrus mechaniniams, terminiams ir cheminiams dirgikliams.

Pulpa

Pats vidinis danties audinys, iš visų pusių apsuptas dentino ir maždaug atkartojantis danties forma, yra vadinamas pulpa. Šis audinys pacientų yra dažnai vadinamas "danties nervu", greičiausiai dėl to, jog yra vienas iš pagrindinių danties skausmo šaltiniu bei pacientams asocijuojasi būtent su skausmu. Iš tiesų, pulpa yra nedidelis kraujagyslių, limfagyslių ir nervinių galūnių rezginys, patenkantis į dantį per jo šaknies viršūnės angą. Sveika pulpa yra rausvos spalvos dėl joje esančių kraujagyslių, labai jautri bet kokiems dirgikliams.

Cementas

Nors danties cementas yra gana dažnai matomas, apie tokio audinio buvimą nespecialistai paprastai nežino. Sveikame dantyje cementas prasideda prie pat dantenų krašto, ten, kur, palaipsniui plonėdamas, baigiasi emalio sluoksnis. Emalis, susijungdamas su cementu, suformuoja vadinamą cemento-emalio jungtį, kurią galima užčiuopti aštriu daiktu po dantenomis. Cementas dengia danties šaknies paviršių iki pat jos viršūnės, prie cemento tvirtinasi raiščiai, laikantys dantį kaule. Dėl įvairių ligų arba su amžiumi nykstant kaului ir slenkant dantenoms, cementas tampa gerai matomas.

Danties vidinė sandara

Pulpos sąlygoti anatominiai dariniai
Enlarge
Pulpos sąlygoti anatominiai dariniai

Danties vidinę sandarą didžiąja dalimi nulemia pulpos santykis su kietaisiais danties audiniais. Pulpa, esanti danties ertmėse ir šaknies kanaluose ir patenkanti į dantį per eilę angelių, sąlygoja tam tikrų svarbių anatominių darinių danties viduje buvimą, kurie itin svarbus danties endodontologinio gydymo metu (Pav. Pulpos sąlygoti anatominiai dariniai).

Dantų ligos

Danties ligų ir jų komplikacijų vystymosi danties ir aplinkiniuose audiniuose vietos
Enlarge
Danties ligų ir jų komplikacijų vystymosi danties ir aplinkiniuose audiniuose vietos

Skirtingos dantų ligos apima skirtingus danties audinius ir vystosi tam tikrose vietose (Pav. Danties ligų ir jų komplikacijų vystymosi danties ir aplinkiniuose audiniuose vietos). Kariesas paprastai apima danties vainiką, ardydamas jo kietuosius audinius, ir yra vienas lengviausiai akimi pastebimų procesų. Tokios ligos, kaip pulpitas ir pulpos nekrozė vystosi danties ribose ir, neatlikus savalaikio gydymo, veda prie periodontito ir/arba šaknies rezorbcijų (tirpimo). Periodontitas jau nėra pačio danties audinius apimanti liga, kadangi ji vystosi aplink dantį esančiame raištyje bei linkusi plisti į dantį supantį kaulą.

Kariesas

Plačiau: Kariesas

Dažniausiai pasitaikanti dantų liga, yra kariesas, pacientų dar vadinamas ėduonimi arba "skyle". Kariesas yra danties kietųjų audinių, tokių kaip emalis ir dentinas, irimas dėl rūgščių poveikio. Tiek emalis, tiek dentinas nėra atsparūs rūgštinei terpei, kuri susidaro ant danties paviršiaus susikaupus apnašui ir jame vykstant cheminėms reakcijoms, kurių vienas iš produktų ir yra rūgstys. Kariesą diagnozuoti nėra sunku net ir nespecialistui, jei jis yra matomoje danties paviršiaus vietoje. Kur kas sunkiau diagnozuojamas kontaktinis kariesas - tai kariesas, besivystantis dviejų gretimų dantų kontakto vietoje. Taip pat gana nelengva diagnozuoti kariesą, besivystantį po plomba.

Yra keli karieso požymiai, pagal kuriuos galima įtarti šią ligą:

  • Vizualiai matoma ertmė danties paviršiuje arba aštriu daiktu danties paviršiuje jaučiama vieta, kurioje tas daiktas tarsi kiek įstringa.
  • Vietinis danties paviršiaus spalvos pokytis nuo matiškai balto iki tamsiai rudo ar net juodo.
  • Skausmas nuo šalto, saldaus ar rugštaus dirgiklio ar prisilietimo, praeinantis beveik tuoj pat, kai tik dirgiklis nustoja veikti.

Pulpitas

Plačiau: Pulpitas

Pulpitas, dar nespecialistų populiariai vadinamas "nervo" uždegimu, yra karieso komplikacija. Kariozinei ertmei gilėjant, pažeidžiami vis gilesni danties audiniai, ko pasekoje infekcija iš burnos ertmės pasiekia pulpą. Infekcijos sukeltas pulpos uždegimas ir yra vadinamas pulpitu.

Pulpitą diagnozuoti yra sunkiau, negu kariesą, kadangi yra keletas kitų patologijų, kurių simptomai yra gana panašūs. Nepaisant to, yra keletas požymių, kurie galėtų pacientui paciam pamėginti įtarti pulpitą. Tokie požymiai yra šie:

  • Didelė nešvari ertmė dantyje, ūmiai skausminga krapštant ją aštriu daiktu ir ypač ūmiai skausminga tam tikrame taške ("atviras nervas").
  • Savaime užeinantis ilgalaikis vidutinio stiprumo ar stiprus skausmas, ypač ramybės būsenoje.
  • Itin stipriai išreikštas danties jautrumas į šaltą arba karštą dirgiklį, kuris tęsiasi ilgai net ir po dirgiklio pašalinimo.
  • Lėtinėse stadijose atsiranda nedaug didesnis danties jautrumas stuksenant, jei lyginama su sveikais dantimis, kas rodo į tai, jog procesas linkęs pereitį į periodontitą.

Pulpitas gali išsivystyti ir dėl tam tikrų gydytojo manipuliacijų, traumos arba ekstremalių dirgiklių. Pakankamai dažnai pulpitas išsivysto po tam tikros gydytojo manipuliacijos, dažniausiai - po karieso gydymo naudojant neteisingas metodikas arba neteisingai diagnozavus ligą.

Periodontitas

Periodontitas yra liga, pasireiškianti danties raiščio uždegimu. Dantį kaule tvirtina ir kartu suteikia jam šiokio tokio paslankumo raištis, kuris vadinamas periodontu. Jis gaubia dantų šaknis, vienu galu įsipindamas į jų cementą, o kitu - į kaulą. Raiščio storis yra gana nedidelis, vos ketvirtis-trečdalis milimetro, jis užima visą laisvą vietą tarp danties šaknies ir žandikaulių kaulo.

Jei būti tiksliu, periodontitas nėra danties liga, kadangi dantį gaubiantis raištis nėra danties dalis. Dažniausia periodontito išsivystymo priežastis yra ilgai negydytas danties pulpos uždegimas. Vykstant uždegimui pulpoje, infekcija per danties šaknies viršūnėje esančią angelę patenka už danties ribų į periodontą, kur sukelia jo uždegimą. Dažniausiai periodontitas pasireiškia tuomet, kai danties pulpa visiškai žūva, ir dantis nebegali gintis nuo į jį patenkančių mikroorganizmų, tiesiog praleisdamas juos per kanalų sistemą į periodontą.

Diagnozuoti periodontitą nespecialistui yra pakankamai kėblu, tačiau galima įtarti, jei yra bent keli iš šių požymių:

  • Skausmingumas arba staigus skausmo paūmėjimas stuksenant/spaudžiant dantį. Skausmo pobūdis itin įvairus ir priklauso nuo periodontito stadijos.
  • Danties "pakeltumo" jausmas.
  • Padidėjęs danties paslankumas.
  • Ilgalaikis įvairaus intensyvumo skausmas, prasidedantis be aiškių priežasčių, dažniausiai ne toks aštrus, kaip pulpito atveju.
  • Danties, kuriame niekada nebuvo plombuoti kanalai, papilkėjimas.
  • "Pūlinio" angelės atsivėrimas ant dantenų, paprastai iš žando pusės, ties danties šaknimis. Paprastai tai yra nedidelė angelė, be matomo skysčio skyrimosi, arba su nežymiomis išskyromis spaudžiant.
  • Pūlių spalvos išskyros iš pačio danties, per danties defektą.
  • Dantenų patinimas arba išsipūtimas prie skaudamo danties šaknų; čiuopiant dantenas kartais galima jausti tarsi viduje esantį skysčio maišelį.
  • Veido minkštųjų audinių patinimas, dažnai lydimas pablogėjusios bendros savijautos.

Periodontito atveju beveik visais atvejais dantis yra negyvybingas, todėl pacientams dažnai kyla klausimas, kodėl ligą lydi skausmas, nors dantis jau nėra gyvybingas. Iš tiesų, esant periodontitui, pats dantis nėra skausmingas, yra skausmingas paburkęs dantį supantis raištis. Prisilietus prie danties, spaudimas persiduoda uždegimo apimtam raiščiui, kas jaučiasi kaip tam tikro laipsnio skausmas. Ūmiose ligos stadijose skausmas yra ir ramybės būsenoje, kas paaiškinama tuo, kad aplink dantį kaupiasi uždegiminis skystis ar pūliai, kurie dirgina nervines ataugas raištyje bei slegia aplinkinius audinius. Jei tokioje stadijoje pavyksta išspausti nors nedidelį kiekį uždegiminio skysčio ar pūlių per danties kanalus, pacientas paprastai pajaučia staigų ir ryškų palengvėjimą dėl spaudimo sumažėjimo.

Periodontito komplikacijos

Periodontito komplikacija - didelio laipsnio kaulo netekimas su šaknų apsinuoginimu, aptiktas senovinio žmogaus kaukolėje apie apatinio krūminio danties šaknis
Enlarge
Periodontito komplikacija - didelio laipsnio kaulo netekimas su šaknų apsinuoginimu, aptiktas senovinio žmogaus kaukolėje apie apatinio krūminio danties šaknis

Dantų ligų gydymas

==

Asmeniniai įrankiai

Lietuvos odontologų informacijos centras