Akrilinės plastmasės

Straipsnis iš OdontologijaWiki.

Straipsnyje apžvelgiamas akrilinių plastmasių panaudojimas odontologijoje

Akrilinės plastmasės yra cheminių medžiagų grupė, polimerai, sudaryti iš monomerų - akrilinės rūgšies darinių. Tai didelė cheminių medžiagų grupė su būdingomis savybėmis, kurios įgalino šias medžiagas būti plačiai naudojamas medicinoje ir odontologijoje.

Porėtumas

Akrilinių plastmačių termoapdirbimo metu neišvengiamai susidaro poros. Porėtumą nulemia šie du pagrindiniai veiskniai:

1. Porėtumas dėl susitraukimo. Akrilinės plastmasės susitaukia apie 20% savo tūrio. Kai medžiaga yra skyščio ir miltelių pavidale, susitraukimas sumažėja iki 5-8%. Linijinis susitraukimas, sprendžiant iš tūrinio susitraukimo, turėtų būti apie 1,5-2%, tačiau faktiškai jis tesiekia vos 0,2-0,5%. Manoma, kad didžiąją susitraukimo dalį nulemia temperatūros sumažėjimas nuo polimerizacijos temperatūros iki kambario.

Karštos polimerizacijos metu plastmasė, dėl slėgio, kuriame vyksta procesas, sugeba užpildyti erdves, kurios susidarė dėl polimerizacinio susitraukimo kietėjant.

2. Porėtumas dėl monomero lakumo. Polimerizacijos metu vyksta egzoterminė reakcija, kas gali sąlygoti temperatūros pakilimą aukščiau monomero virimo temperatūros (monomerai verda kiek aukštesnėje, nei 100 laipsnių temperatūroje). Jeigu temperatūra pakils aukščiau šios kritinės reikšmės polimerizacijai nepasibaigus, susidarys dujinis monomeras, kuris ir nulems vadinamą dujinį porėtumą.