---Rezorcinformalinas: ar mes mokame jį teisingai naudoti?
Straipsnis iš OdontologijaWiki.
Rezorcinformalinas odontologijoje naudojamas jau labai ilgą laiką, nors jo populiarumas pastaruoju metu yra stipriai sumažėjęs, o daugelyje šalių medžiagos su formaldehidu savo sudėtyje yra tiesiog draudžiamos naudoti.
Norėčiau atkreipti dėmesį, jog šiame straipsnyje aš mėginsiu aptarti ne rezorcinformalino (RF) metodiką, o rezorcinformaliną, kaip medžiagą, skirtą naudoti silerio pavidalu kartu su gutaperča ar kitu kanalo užpildu, arba kaip vienintelę plombuojamąją medžiagą.
Turinys |
Rezorcinformalinas nelygu rezorcinformalino metodika
Mano nuomone, didžiausia klaida, kuomet yra aptariamas rezorcinformalinas, yra daroma tapatinant šią medžiagą su RF metodika. Didžiajai daugumai stomatologų rezorcinformalinas asocijuojasi su sunkiai pergydomais raudonais dantimis, kurių pulpos kameroje aptinkama kieta ar apirusi raudona masė. Pagal XX a. pradžioje Albrechto sukurtą RF metodiką yra gydomi pulpitiniai dantys, kuomet yra praveriama pulpos kamera, ji minimaliai išvaloma, ir ertmė užpildoma rezorcino ir formalino mišinio, kuris mumifikuoja pulpos audinius su kuriais sukontaktuoja ir, pamažu skverbdamasis į kanalus, ten palaipsniui sukietėja. Taigi, ši metodika visiškai nenumato kanalų mechaninio paruošimo, o pagrįsta tik mumifikuojančiom skvarbaus junginio savybėmis.
Tačiau, kaip minėjau, aš noriu aptarti ne originalią rezorcinformalino metodiką, o rezorcinformaliną, kaip medžiagą, kuri galėtų būti naudojama vietoje bet kuriuo šiuolaikinio silerio po standartinio kanalų paruošimo.
Rezorcinformalino minusai ir pliusai
Pradėti aptarti šios medžiagos minusus ir pliusus norėčiau būtent nuo minusų, kurių yra realiai yra keli, bei eilė tokių, kurie priskiriami medžiagai ne dėl jos blogų savybių, o dėl RF metodikos nepakankamo tobulumo.
Rezorcinformalino minusai
Esminis rezorcinformalino trūkumas, dėl kurio, ko gero, ne tik metodika bet ir medžiaga daugelyje šalių nėra leidžiama naudoti, yra joje esančio formaldehido didelis toksiškumas bei kancerogeninės savybės. Iš tiesų, jei lyginti su kitomis endodontologinėmis medžiagomis, formaldehidas rezorcinformalino sudėtyje yra gerokai labiau pavojingas.
Prie trūkumų galima būtų priskirti ir tai, jog rezorcinformalinu plombuoti dantys yra linkę ankilozuotis dėl medžiagos poveikio į periodontą, tai, jog kompozicinių medžiagų, kuriomis dažnai atstatomas suiręs danties vainikas, adhezijos dydis prie RF paveikto dentino yra gerokai mažesnis, bei tai, jog patekęs periapikaliai, RF polimeras gali sukelti daugiau komplikacijų, nei bet kuri kitą endodontologijoje standartiškai naudojama medžiaga.
Rezorcinformalino pliusai
Pagrindinis rezorcinformalino pliusas, mano nuomone, yra labai didelis nesukietėjusios medžiagos skvarbumas. Didelis skvarbumas, ko gero, nulemtas to, jog tik paruoštas naudojimui rezorcinformalinas yra gerokai mažiau klampus, nei visi šiuolaikiniai endodontologiniai sileriai.
Nors ir teigima, jog antiseptinis poveikis sileriui nėra reikalingas, manau, jog antiseptinis poveikis gali būti traktuojamas tik kaip pliusas su sąlyga, jog dėl to poveikio nėra eikvojama pernelyg daug nuolatinio intrakanalinio užpildo. Teoriškai, bet kuri biologiškai aktyvi medžiaga palaipsniui eikvojasi, kadangi aktyvumas ir yra nulemiamas medžiagos sudėtinių dalių sąveika su organizmo audiniais.
Apie rezorcinformaliną subjektyviai
Nepaisant to, jog tiek RF metodika, tiek ir pati medžiaga yra stipriai peikiami Lietuvoje, daugelis stomatologų sutinka, jog labai dažnai susiduria su visiškai tiek kliniškai, tiek ir rentgenologiškai asimptominiais dantimis, kurie buvo gydyti RF metodika ir kurie tokie yra jau ne vieną dešimtmetį. Nesu vedęs statistikos, kiek asimptominių dantų, gydytų rezorcinformalinu, esu sutikęs savo praktikoje, tačiau vertinant subjektyviai, jų yra apie trečdalis ar net pusė. Tai yra labai didelis sekmės procentas, turint galvoje, kiek RF metodikos protokolas skiriasi nuo šiuolaikinio endodontologinio gydymo protokolo, o būtent:
- RF metodikos metu beveik visiškai nėra apdorojami kanalai, o paruoštas polimeras tiesiog įpilamas į pulpos kamerą, pašalinus iš jos dalį pulpos.
- Beveik visi šia metodika plombuoti dantys yra gydyti ganėtinai seniai žemo lygio klinikose, neskiriant pakankamo laiko tiek išsamiai diagnostikai, tiek ir pačiam gydymui.
Nepaisant visiško šiuolaikinio endodontologinio protokolo nesilaikymo, nemaža dalis dantų po gydymo RF metodika išlieka asimptominiai tiek kliniškai, tiek ir rentgenologiškai, bei tarnauja pacientam ilgą laiką.
Palyginkime medžiagas vienodomis sąlygomis
Taigi, ar jums neatrodo keista, jog lyginamas rezorcinformalino, taikyto visiškai nesilaikant gydymo protokolo, ir kito "šiuolaikinio" endodontologinio silerio ar metodikos efektyvumas, kuomet endodontologinio gydymo protokolas yra dalinai arba pilnai vykdomas? Man atrodo tai keista, todėl ne vieną kartą esu siūlęs sudaryti abiem medžiagom vienodas sąlygas ir tik tuomet jas palyginti. O tai galėtų atrodyti dvejopai.
Pirmas būdas yra naudoti bet kurią šiuolaikinę visų giriamą medžiagą po tokio pačio danties apdorojimo, koks yra prieš RF metodiką, t.y. - tik praverti pulpos kamerą ir pašalinti dalį ar visą vainikinę pulpą. Aš manau, kad daugelis šiuolaikinių stomatologų gali savo galvoje sumodeliuoti situaciją, kas atsitiktų, jei pacientui su simptominiu pulpitu ar nekrotine pulpa būtų tiesiog pašalinta vainikinė pulpa ir į pulpos kamerą įpiltas bet kuris šiuolaikinis sileris ar įpresuota gutaperča. Mano nuomone, jei visgi ūmi simptomatika po šios manipuliacijos praeitų, abejotina, ar dantis ilgai išliktų kliniškai ir rentgenologiškai asimptominis. Be abejo, tokių tyrimų niekas nėra atlikęs, kadangi jie prieštarauja endodontologinio gydymo standartams, todėl ir negalima šių būdų palyginti. Visgi, manau, daugelio stomatologų nuojauta šnabžda jiem, jog tokio paruošimo atveju beveik nesvarbu, kokią medžiagą naudoti, ir rezultatai bus nepatenkinami.
Antras būdas, kuris yra pakankamai realus patikrinti, yra rezorcinformalino kaip silerio naudojimas kartu su kanalo užpildu, tokiu kaip gutaperča, po kokybiškai atlikto endodontologinio kanalų paruošimo protokolo. Šiuo atveju dantis būtų apdirbamas taip, kaip jis yra apdirbamas prieš standartinę kanalų plombavimo metodiką, tačiau plombuojama būtų vietoje standartinio silerio naudojant rezorcinformaliną. Problema palyginti šias metodikas yra ta, jog PubMed beveik nėra tyrimų, susijusių su rezorcinformalino naudojimu stomatologijoje. Taigi, jei standartinio endogydymo sėkmės procentas mums yra maždaug žinomas, gydymo naudojant rezorcinformaliną kaip silerį sėkmės procentas nėra žinomas dėl to, jog tiesiog nėra atlikta tokių tyrimų. O nėra atlikta, nes medžiaga yra uždrausta naudojimui daugelyje šalių, ir uždrausta dėl žemo jos efektyvumo gydant pirmu būdu. Logika man sako, jog gydant pirmu būdu, būtų uždrausta beveik visos medžiagos, ir rezorcinformalinas čia nėra visiškai kaltas ... Štai taip susidaro ydingas ratas, o paviršutiniškai mąstančių stomatologų galvose nusėda stereotipinė nuomonė, jog rezorcinformalinas - tai labai blogai.
